Nekaltybė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos Žyma: 2017 kodo redagavimas |
Nėra keitimo santraukos Žyma: 2017 kodo redagavimas |
||
Eilutė 5:
Nekaltybė siejama su tyrumu, [[dvasia|dvasios]] švara, atsakingu požiūriu į santykius, [[dorovė|dorovingumu]]. Kultūros antropologai nustatė, kad [[romantinė meilė]] ir seksualinis pavyduliavimas yra universalūs žmonių santykių bruožai. Socialinės vertybės, susijusios su nekaltybe atspindi tiek seksualinį pavyduliavimą, tiek romantiškos meilės idealus ir yra giliai įsitvirtinusios į žmogaus būdą. Tyrimų JAV duomenimis, moterys, iki santuokos praradusios nekaltybę susidūrė su daug didesniu santuokos iširimo pavojumi, nei moterys, kurios iki vedybų buvo nekaltos.<ref>http://www.jstor.org/pss/352992</ref>
Lytiškai subrendę asmenys davę [[Skaistybės įžadas|Skaistybės įžadą]] sąmoningai išlaiko skaistumą. Tačiau [[lytinis susilaikymas]] skirtinas nuo skaistumo (nekaltybės), kadangi pastarasis suprantamas ne tik kaip fizinis lytinių santykių neturėjimas, tačiau kaip pasaulėžiūros ir vertybių visuma. Be to, nekaltybė yra prarandama vienąsyk gyvenime, tuo tarpu lytinis susilaikymas gali būti ne vienkartinė praktika, o periodinis reiškinys. Skaistumas gi išvis gali būti ne tik fizinis lytinio gyvenimo atsisakymas, bet ir dvasinis (minčių ir norų) tyrumas. Šių sąvokų išskyrimas gali atrodyti gana sudėtingas ir filosofinis klausimas, tačiau jų suplakimas į vieną gali sukelti rimtų nesusipratimų. Skirtingose kultūrose ir [[religija|religijose]] sąsajos tarp šių terminų yra gana įvairios.<ref>Thomas Aquinas, ''Summa Theologia'' I-II q. 60 a. 5; ''Catholic Encyclopedia'', "[https://www.newadvent.org/cathen/03637d.htm Chastity]"</ref>
[[Katalikybė]]je dvasininkams draudžiama turėti [[lytiniai santykiai|lytinių santykių]] visą gyvenimą, todėl lytinis susilaikymas yra nuolatinis ([[celibatas]]). Kitose [[religija|religijose]], pavyzdžiui, [[hinduizmas|hinduizme]] ([[brahmačarja]]) ar [[budizmas|budizme]], taip pat yra žinoma tokio pobūdžio praktika. Jose jos prisilaikoma kaip tam tikros dvasinės askezės disciplinos.
| |||