Ustašis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S kokios dar "rasės"? Gi bosniai ir kroatai tos pat rasės
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 11:
'''Ustašis – kroatų revoliucinis judėjimas''' ({{hr|Ustaša – Hrvatski revolucionarni pokret}}) – [[Kroatija|Kroatijos]] [[Fašizmas|fašistinė]] ir [[Ultranacionalizmas|ultranacionalistinė]] organizacija,{{sfn|Tomasevich|2001|p=32}} veikusi nuo [[1929 m.|1929]] m. iki [[1945 m.|1945]] m. Jos nariai – ustašiai ({{hr|ustaše}}, 'sukilėliai')<ref>{{VLE|24|||[https://www.vle.lt/straipsnis/ustasiai/ Ustašiai]}}</ref> [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais [[Jugoslavijos karalystė|Jugoslavijoje]] nužudė šimtus tūkstančių [[Serbai|serbų]], [[Žydai|žydų]],{{sfn|Tomasevich|2001|pp=351–352}} [[Čigonai|romų]] ir politinių [[Disidentas|disidentų]].<ref>{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/programmes/from_our_own_correspondent/1673249.stm|title=Croatian holocaust still stirs controversy|work=BBC News|date=29 November 2001|access-date=29 September 2010}}</ref><ref name="bbc">{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/4479837.stm|title=Balkan 'Auschwitz' haunts Croatia|work=BBC News|date=25 April 2005|access-date=29 September 2010|quote=No one really knows how many died here. Serbs talk of 700,000. Most estimates put the figure nearer 100,000.}}</ref>
 
Judėjimo ideologija buvo [[Fašizmas|fašizmo]], [[Katalikybė|katalikybės]] ir kroatų ultranacionalizmo mišinys.<ref name="kroatische3">Ladislaus Hory und Martin Broszat. ''Der kroatische Ustascha-Staat'', Deutsche Verlag-Anstalt, Stuttgart, 2. Auflage 1965, pp. 13–38, 75–80. </ref> Ustašiai pasisakė už [[Didžioji Kroatija|Didžiosios Kroatijos]] sukūrimą, kuri apimtų [[Drina|Drinos]] upę ir tęstųsi iki [[Belgradas|Belgrado]] sienos, sukūrimą.<ref>Meier, Viktor. ''Yugoslavia: a history of its demise'' (English), London, UK: Routledge, 1999, p. 125. {{ISBN|9780415185950}}</ref> Judėjimas pabrėžė rasiškai „švarios“ Kroatijos poreikį ir skatino serbų genocidą – dėl ustašio įsitikinimų, pagrįstų antiserbiškomis nuotaikomis, – žydų ir čigonų [[Genocidas|genocidą]], remdamasis [[Trečiasis Reichas|nacių]] rasine teorija, taip pat [[Antifašistas|antifašistiškai]] nusiteikusių ar disidentų kroatų ir [[Bosniai|bosnių]] persekiojimą. Ustašis bosnius laikė „[[Islamas|musulmonais]] kroatais“, todėl bosniai nebuvo persekiojami dėl religijos.<ref name="fischer">{{harvnb|Fischer|2007|pp=207–208, 210, 226}}</ref>
 
Ji buvo įkurta kaip nacionalistinė organizacija, siekusi sukurti nepriklausomą Kroatijos valstybę.{{sfn|Tomasevich|2001|p=30}} Ustašis atėjo į valdžią [[Nepriklausoma Kroatijos valstybė|Nepriklausomoje Kroatijos valstybėje]], Antrojo pasaulinio karo metais fašistinės [[Italija|Italijos]] ir nacistinės Vokietijos įkurtoje [[Marionetinė valstybė|marionetinėje valstybėje]]. Tačiau Ustašiams trūko paprastų kroatų palaikymo ir ji niekada nesulaukė reikšmingos gyventojų paramos.{{sfn|Shepherd|2012|p=78}}<ref name="Israeli">{{cite book|last1=Israeli|first1=Raphael|title=The Death Camps of Croatia: Visions and Revisions, 1941-1945|date=2017|publisher=Routledge|isbn=978-1-35148-403-9|page=45|url=https://books.google.com/books?id=uxwuDwAAQBAJ&pg=PA45}}</ref> Ustašio režimą palaikė dalis kroatų gyventojų, kurie [[Tarpukaris|tarpukario]] laikotarpiu jautėsi engiami serbų valdomoje Jugoslavijoje. Didžiąją dalį paramos, kurią jis iš pradžių gavo kurdamas kroatų nacionalinę valstybę, jis prarado dėl jų naudojamų brutalių metodų.<ref name="Sindbaek2002">{{cite book|last=Sindbaek|first=Tina|title=Usable History?: Representations of Yugoslavia's Difficult Past from 1945 to 2002|year=2002|publisher=Aarhus University Press|page=27}}</ref>