Ustašis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Info politinė partija|colorcode=darkblue|pavadinimas=Ustašis – kroatų revoliucinis judėjimas|logotipas=180px|lyderis=Antė Paveličius|įkūrėjas=Antė Paveličius|įkurta=1929 m. sausio 7 d.|panaikinta=1945 m. gegužės 8 d.|pirmtakė=Teisių partija|įpėdinė=Kroatijos išsivadavimo judėjimas|būstinė={{plainlist | * {{nowrap|Turinas, Bolonija (iki 1941 m.)}} * Zagrebas (1941–1945) }}... |
S +vle |
||
Eilutė 8:
* [[Antičigonizmas]]
}}|pozicija=[[Kraštutinių dešiniųjų politika]]|religija=[[Katalikybė]]|vėliava=[[Vaizdas:Flag_of_Croatia_(1941–1945).svg|200px]]}}
'''Ustašis – kroatų revoliucinis judėjimas''' ({{hr|Ustaša – Hrvatski revolucionarni pokret}}) – [[Kroatija|Kroatijos]] [[Fašizmas|fašistinė]] ir [[Ultranacionalizmas|ultranacionalistinė]] organizacija,{{sfn|Tomasevich|2001|p=32}} veikusi nuo [[1929 m.|1929]] m. iki [[1945 m.|1945]] m. Jos nariai – ustašiai ({{hr|ustaše}}, 'sukilėliai')<ref>{{VLE|24|||[https://www.vle.lt/straipsnis/ustasiai/ Ustašiai]}}</ref> [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais [[Jugoslavijos karalystė|Jugoslavijoje]] nužudė šimtus tūkstančių [[Serbai|serbų]], [[Žydai|žydų]],{{sfn|Tomasevich|2001|pp=351–352}} [[Čigonai|romų]] ir politinių [[Disidentas|disidentų]].<ref>{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/programmes/from_our_own_correspondent/1673249.stm|title=Croatian holocaust still stirs controversy|work=BBC News|date=29 November 2001|access-date=29 September 2010}}</ref><ref name="bbc">{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/4479837.stm|title=Balkan 'Auschwitz' haunts Croatia|work=BBC News|date=25 April 2005|access-date=29 September 2010|quote=No one really knows how many died here. Serbs talk of 700,000. Most estimates put the figure nearer 100,000.}}</ref>
Judėjimo ideologija buvo [[Fašizmas|fašizmo]], [[Katalikybė|katalikybės]] ir kroatų ultranacionalizmo mišinys.<ref name="kroatische3">Ladislaus Hory und Martin Broszat. ''Der kroatische Ustascha-Staat'', Deutsche Verlag-Anstalt, Stuttgart, 2. Auflage 1965, pp. 13–38, 75–80. </ref> Ustašiai pasisakė už [[Didžioji Kroatija|Didžiosios Kroatijos]] sukūrimą, kuri apimtų [[Drina|Drinos]] upę ir tęstųsi iki [[Belgradas|Belgrado]] sienos.<ref>Meier, Viktor. ''Yugoslavia: a history of its demise'' (English), London, UK: Routledge, 1999, p. 125. {{ISBN|9780415185950}}</ref> Judėjimas pabrėžė rasiškai „švarios“ Kroatijos poreikį ir skatino serbų genocidą – dėl ustašio įsitikinimų, pagrįstų antiserbiškomis nuotaikomis, – žydų ir čigonų [[Genocidas|genocidą]], remdamasis [[Trečiasis Reichas|nacių]] rasine teorija, taip pat [[Antifašistas|antifašistiškai]] nusiteikusių ar disidentų kroatų ir [[Bosniai|bosnių]] persekiojimą. Ustašis bosnius laikė „[[Islamas|musulmonais]] kroatais“, todėl bosniai nebuvo persekiojami dėl rasės.<ref name="fischer">{{harvnb|Fischer|2007|pp=207–208, 210, 226}}</ref>
| |||
