08:41, 19 balandžio 2022 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		08:38, 25 balandžio 2022 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Europe-Ukraine (disputed territory).svg\|thumb\|Ukraina Europoje]] ~~[[Vaizdas:Möbius strip.jpg\|thumb\|[[Mėbijaus juosta]], turinti tik vieną paviršių ir tik vieną kraštinę, yra vienas iš daugybės objektų, studijuojamų topologijoje.]]~~ '''Ukraina''' ({{uk\|Україна}}) – didžiausia [[Europa\|Europos]] valstybė (neskaitant [[Rusija\|Rusijos]]), išsidėsčiusi [[Rytų Europa\|Rytų Europoje]]. Pietuose ribojasi su [[Juodoji jūra\|Juodąja jūra]], rytuose su [[Rusija]], šiaurėje – [[Baltarusija]], vakaruose – [[Vengrija]], [[Lenkija]] ir [[Slovakija]], o pietvakariuose – [[Rumunija]] ir [[Moldova]]. '''Topologija''' ({{gr\|τοπος\|topos}} 'paviršius, vieta' + ''λογος'' = ''logos'' 'mokslas') – mokslas apie tolydžius (netrūkius) paviršius, apie erdvės savybes, kurios nepakinta, atliekant tolydžias deformacijas, pavyzdžiui, transformuojant (tempiant, lenkiant, bet ne perplėšiant ar suklijuojant) paviršius ir keičiant paviršiaus elementų susietumą ir (ar) [[orientuojamumas\|orientuojamumą]]. Griežtai [[matematika\|matematiškai]] tai yra atvirų aibių rinkinių tyrimas, kai tam tikra aibė vaizduojama kaip topologinė erdvė. Svarbios topologinės savybės yra susietumas ir kompaktiškumas. Valstybės modernioji istorija prasidėjo [[IX a.]], Ukrainai tapus [[rytų slavai\|senovės rytų slavų]] civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip [[Kijevo Rusia]], tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau [[XII a.]] iširo. Iškilus [[LDK]], iki [[Liublino unija\|Liublino unijos]] buvo jos dalimi., o XIX a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]] sudėtį, mažesnioji – prijungta prie [[Austrija-Vengrija\|Austrijos-Vengrijos]]. Po [[Ukraina po Rusijos revoliucijos\|chaotiško periodo]], pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina [[1922]] m. tapo viena pirmųjų [[SSRS]] respublikų. [[Ukrainos SSR]] teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus [[Krymas\|Krymą]]. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų [[Jungtinės Tautos\|Jungtinių Tautų]] narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS [[1991]] m. Ukraina palaipsniui perėjo į [[rinkos ekonomika\|rinkos ekonomiką]], 8 metus patirdama [[recesija\|recesiją]]. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet [[Realusis BVP\|realiajam BVP]] padidėjant iki 8 procentų. Topologijos tyrimų sritis atsiskyrė jungiant tam tikrus [[geometrija\|geometrijos]] dalykus ir [[aibių teorija\|aibių teoriją]], siekiant išsiaiškinti tokias sąvokas kaip erdvė, jos matavimai ir transformacijos. Pirmines idėjas sutinkame [[Gottfried Leibniz\|Gotfrydo Leibnico]] veikaluose, kuris jau XVII a. kalbėjo apie {{la\|geometria situs}} (graikų ir lotynų kalbų hibridinis darinys, reiškiantis „vietos geometriją“) ir {{la\|analysis situs}} (vietos analizė). [[Leonhard Euler\|Oilerio]] [[Septyni Karaliaučiaus tiltai\|Septynių Karaliaučiaus tiltų]] problema ir [[Oilerio charakteristika\|briaunainio savybė]] neginčytinai yra pirmosios teoremos, kuriomis grindžiama topologija. ''Topologijos'' terminą XIX a. įvedė Johanas Listingas (''Johann Benedict Listing''), bet pati topologinės erdvės idėja buvo suformuluota tik pirmame XX a. dešimtmetyje. Nepaisant neskubios pradžios, XX a. viduryje topologija jau tapo svarbia matematikos šaka. Ukraina yra [[unitarinė valstybė]], suskirstyta į 24 [[Ukrainos administracinis suskirstymas\|sritis]], vieną autonominę respubliką ([[Krymas]]) ir 2 ypatingąjį statusą turinčius miestus: sostinę [[Kijevas\|Kijevą]] ir [[Sevastopolis\|Sevastopolį]]. Ukraina yra respublika su [[pusiau prezidentinė sistema\|pusiau prezidentine sistema]], turinti atskiras [[įstatymų leidžiamoji valdžia\|leidžiamąją]], [[vykdomoji valdžia\|vykdomąją]] ir [[teisminė valdžia\|teisminę]] valdžias. Iš šalyje gyvenančių 46,2 mln. asmenų, 77,8 procentai yra etniniai [[ukrainiečiai]], didžiausias tautines mažumas sudaro rusai, baltarusiai ir rumunai. [[Ukrainiečių kalba]] yra vienintelė valstybinė kalba, nors šalyje plačiai naudojama ir rusų kalba, kurią moka dauguma ukrainiečių. Dominuojanti religija yra [[stačiatikybė]], kuri stipriai paveikė [[Ukrainos architektūra\|Ukrainos architektūrą]], [[Ukrainos literatūra\|literatūrą]] ir [[Ukrainos muzika\|muziką]]. ~~Šiuolaikinę topologiją sudaro kelios specializuotos šakos:~~ * Bendroji topologija nustato šio mokslo pamatinius dalykus, tyrinėja topologinių erdvių savybes ir ieško naujų sampratų, atskleidžiančių topologinius objektus. Čia nagrinėjamos tokios bendrosios savybės kaip ''kompaktiškumas'' ir ''susietumas''. * Algebrinė topologija ieško būdų išmatuoti jungumo ({{en\|connectivity}}) laipsnius, pasitelkiant algebrinius darinius, kaip homologinės ir homotopinės grupės. * Diferencialinė topologija tai šaka, nagrinėjanti topologines diferencijuojamųjų funkcijų ir diferencijuojamųjų daugdarų savybes. Ji glaudžiai susijusi su [[diferencialinė geometrija\|diferencialine geometrija]], abi kartu jos formuoja geometrinę diferencijuojamųjų daugdarų teoriją. * Geometrinė topologija visų pirma tiria [[daugdara]]s ir jų įdėtis į kitas daugdaras. Ypač aktyviai čia tyrinėjama nedidelio matiškumo (keturių ir mažiau matavimų) paviršių topologija. Be to šioje srityje nagrinėjama ''mazgų teorija'' ir ''matematiniai mazgai''. '''[[~~Topologija~~Ukraina\|Daugiau…]]''' Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva\|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.

Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų