Android: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Android„Android“''' – [[Atviras kodas|atviro kodo]]<ref name="AndroidOverview">{{cite web | url = http://www.openhandsetalliance.com/android_overview.html | publisher = Open Handset Alliance | accessdate = 2008-09-23 | title = Android Overview }}</ref><ref>Linux branduolys pateikiamas su GPL licenzija, Google moduliai – su Apache. Istorijoje buvo keli trumpi periodai kuomet Android nebuvo atviro kodo sistema.</ref> [[operacinė sistema]], daugiausia naudojama [[išmanusis telefonas|išmaniuosiuose telefonuose]], nors ją galima įdiegti ir kituose mobiliuosiuose įrenginiuose, kaip kad [[planšetinis kompiuteris|planšetiniame kompiuteryje]]. [[2005]] m. „[[Google]]“ įsigijo pirminį operacinės sistemos kūrėją, „Android Inc.“.<ref name="gba">{{cite web | url = http://www.businessweek.com/technology/content/aug2005/tc20050817_0949_tc024.htm | title = Google Buys Android for Its Mobile Arsenal | publisher = Businessweek.com | date = 2005-08-17 | accessdate = 2010-10-29 }}</ref> [[2007]] m. buvo įsteigtas „Open Handset“ aljansas, kurį vienija 84 techninės bei programinės įrangos gamintojų ir telekomunikacijų bendrovės, atsakingos už šios operacinės sistemos tobulinimą.<ref>{{cite news | url = http://phandroid.com/2008/12/10/sony-ericsson-htc-androids-set-for-summer-2009/ | title = Sony Ericsson, HTC Androids Set For Summer 2009 | work = Android Phone Fans | first = Rob | last = Jackson | date = 10 December 2008 | accessdate = 2009-09-03 }}</ref><ref>{{cite press release |url=http://www.openhandsetalliance.com/oha_faq.html |title=FAQ |accessdate = 2010-11-15 |publisher=[[Open Handset Alliance]] }}</ref>

Tai [[Linux]] operacinės sistemos ir įvairių daugiausia „Google“ sukurtų papildomų plėtinių kombinacija. Pagrindinė šios sistemos programavimo kalba yra [[Java (programavimo kalba)|Java]], kurios sintaksė ir daugelis pagrindinių klasių nesiskiria nuo „[[Oracle]]“ siūlomos platformos, tačiau [[grafinė sąsaja|grafinės sąsajos]] [[API]] kitokia, nepanaši nei į AWT, nei į „[[Swing]]“, nei į „[[Eclipse (kompiuterinė programa)|Eclipse]]“ naudojamą SWT. Kuriamos programos sąsaja dalinai aprašoma [[XML]]. „[[Java (programavimo kalba)|Java]]“ kodą vykdanti sistema kitokia ir neturi bendrų dalių su nuo seniau žinoma ir dabar Oracle„Oracle“ priklausančia Java„Java“ virtualia mašina. Visgi Oracle„Oracle“ mano, jog pasiūlydamas Android„Android“ Google„Google“ pažeidė jo įvairius programinės įrangos patentus bei pačios programavimo kalbos sukūrimo autorines teises ir šiuo metu bylinėjasi. Android„Android“ turi papildomas priemones pasiekti [[akselerometras|akselerometrą]], girometrą, [[GPS]] ir kitas sistemas kurios dažnos išmaniuosiuose telefonuose. Android„Android“ gerai pritaikyta veikti esant ribotam ekrano dydžiui, neturint pelės ir klaviatūros, nors šiuos įtaisus, jei jie yra, sistema palaiko.

Šiuo metu taip pat gaminami su Android„Android“ telefonu per „[[Bluetooth]]“ susijungiantys elektroniniai laikrodžiai. Android„Android StudioStudio“ leidžia rašyti ir šių laikrodžių programas (parašoma programa telefonui, kuris po to jos reikalingą dalį persiunčia į laikrodį).

[[Vaizdas:Android robot.svg|thumb|left|150px|Android„Android“ logotipas]]

== Android„Android“ programos ==

Google„Google“ yra sukūrusi internetinę Android„Android“ programų ir modulių rinką, kur galima rasti dešimtis tūkstančių įvairios kainos ir kokybės programėlių (iš viso sukurta beveik pusė milijono<ref>{{cite web | url = http://www.t3.com/news/android-market-reaches-500000-app-mark | title = Android Market reaches 500,000 app mark |publisher=www.t3.com | date = 2011-10-23 | accessdate = 2011-10-23}}</ref>). Daugelis rinkoje pateikiamų programų ir modulių yra arba nemokami, arba kainuoja tik keletą dolerių. Dauguma telefonų gamintojų Android„Android“ papildo įvairiais savo sukurtais plėtiniais. Android„Android“ programos vykdomos „smėliadėžėje“, izoliuotos viena nuo kitos ir nuo operacinės sistemos. Rinkoje pasitaikė keletas prastai besielgiančių programų kurias „Google“ pašalino iš Interneto svetainės ir nuotoliniu būdu deaktyvavo tuose įtaisuose, kur jos buvo jau įkeltos.<ref>{{cite news |url=http://techcrunch.com/2011/03/05/android-malware-rootkit-google-response/ |title=Google Responds To Android Malware, Will Fix Infected Devices And ‘Remote Kill’ Malicious Apps |work=Tech Crunch |first = Tech Crunch |date = March 6, 2011 }}</ref> Jau siūlomos ir Android„Android“ [[antivirusinė programa|antivirusinės programos]]. Už „Google Play“ parduotuvėje parduotas programėles Google„Google“ uždirba sutartą dalį rinkoje parduotos programos kainos.

Android„Android“ programas gali kurti kiekvienas programuotojas, pagrindiniai ir gana efektyvūs įrankiai ([[Android Studio|„Android“ Studio]]“) yra nemokami.<ref>[http://developer.android.com/guide/index.html Pagrindinė Android programuotojų svetainė], visa dokumentacija</ref> Kūrimui net nebūtina investuoti į Android„Android“ palaikantį mobilųjį telefoną ar kitą prietaisą – yra [[emuliatorius]]. Jei telefonas ar kitas prietaisas yra prijungiamas prie programuotojo kompiuterio per mikro-[[USB]] jungtį, pakeitus Android„Android“ sąsajoje keletą gerai dokumentuotų nuostatų jis pavirsta programavimo įrankiu. Taip nesunku patikrinti programos darbą su GPS ir kitais telefono davikliais bei matyti ar užduočiai pakanka telefono atminties, procesoriaus resursų. Tačiau emuliatorius gali patikrinti kaip programa veikia esant įvairiai ekrano raiškai ir įvairioms Android„Android“ versijoms.<ref>[http://developer.android.com/guide/developing/device.html Using Hardware Devices] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101105051926/http://developer.android.com/guide/developing/device.html |date=2010-11-05 }}</ref>

Naujesnės Android„Android“ versijos leidžia taip pat programuoti ir C/C++ (natyvus kodas). Android„Android“ C/C++ sąsaja beveik tokia pati kaip ir pasiūlyta Sun Microsystems ([[JNI]]), taigi palyginus sudėtinga ir naudojama tik jei reikia pasiekti iš Java neprieinamus resursus, integruoti didelį turimą C/C++ kodo fragmentą ar labai optimizuoti daug procesoriaus resursų reikalaujantį algoritmą<ref>[http://developer.android.com/sdk/ndk/index.html Android C/C++ įrankių oficiali svetainė]</ref>.

Nuo Android„Android“ 2.1 (Eclair) versijos, kūrėjai, su Android„Android“ NDK įrankių, gali naudotis OpenGL ES 2.0 grafikos biblioteką. O nuo Android„Android“ 2.2 (Froyo) versijos, įrenginiai gali būti užprogramuojami naudoti OpenGL ES 2.0 ir be Android„Android“ NDK įrankių pagalbos.

Programos Android„Android“ ilgą laiką buvo kuriamos su [[Eclipse (kompiuterinė programa)|Eclipse]], kurią ir dabar galima naudoti. Tačiau „oficialia“ programavimo aplinka su visomis naujausiomis galimybėmis šiuo metu laikoma Android„Android StudioStudio“. Android„Android“ programą galima parengti vykdymui ir be jokios programavimo aplinkos (vien terminalo komandomis). Komandinės eilutės kompiliavimo sistema ilgą laiką buvo vystoma aplink „[[Ant]]“, kurią pastaruoju metu pakeitė „[[Gradle]]“.

Visos telefonuose instaliuojamos Android„Android“ programos turi skaitmeninius parašus, nors juos galima susikurti ir pačiam. Visos vėlesnės (atnaujintos) programos versijos turi būti pasirašytos tuo pačiu parašu, kaip ir pirmoji.

[[2011]] m. Android„Android“ buvo populiariausia operacinė sistema mobiliesiems įrenginiams, naudojama apie 190 mln. įvairiausių įrenginių.<ref>{{cite web |url=http://www.guardian.co.uk/technology/2011/oct/14/android-google-ad-revenue |title=Mobile generating equivalent of $2.5bn a year, says Google chief |author=Charles Arthur |publisher=Guardian |date=2011-10-14 |accessdate=2011-10-15}}</ref>

* [[Android Auto|„Android“ Auto]]