Gavėnia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
'''Gavėnia''' – intensyvesnio [[Krikščionybė|krikščionių]] [[Pasninkas|pasninko]], maldos, atgailos ir gerų darbų laikotarpis prieš [[Velykos|Velykas]] skirtas [[Jėzus Kristus|Kristaus]] kančioms ir mirčiai už žmonių nuodėmes prisiminti.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/gavenia/ ''Gavėnia'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-04-18.</ref><ref name="LTE"/>
 
Gavėnia prasideda [[Pelenų diena]]. Visais metų penktadieniais tikintieji susilaiko nuo [[Mėsa|mėsiškų]] valgių, o gavėnios metu stengiasi maitintis paprasčiau, kad sutaupytus už maistą pinigus galima būtų paaukoti stokojantiems, taip pat stengiamasi vengti didesnių pasilinksminimų. Katalikų Bažnyčioje Gavėnios metu griežtai pasninkaujama dvi dienas: Pelenų dieną ir [[didžioji savaitė|Didįjį penktadienį]], kuomet ne tik susilaikoma nuo mėsos, bet ir valgoma kartą per dieną, o kitus du kartus tik užkandama. Stačiatikių gavėnia trunka 7 savaites; katalikų iki [[XX a.]] pr. trukdavo 40 dienų. Tai apėmė laikotarpį nuo sekmadienio po Pelenų dienos iki [[Didysisdidžioji ketvirtadienissavaitė|Didžiojo ketvirtadienio]]. Gavėnios pradžioje būdavo išrenkami katechumenai, kuriuos vėliau krikštydavo Velyknakčio apeigų metu. Nuo XX a. pr. katalikų bažnytinės teisės kodeksu ([[1914]] m.) ir Vatikano II susirinkimo nutarimais gavėnios pasninko dienų skaičius sumažintas; tikintiesiems, neatleistiems nuo pasninkavimo, nurodoma pasninkauti penktadieniais.<ref name="LTE"/>
 
Yra manančių, kad gavėnios ištakos – ikikrikščioniškos religijos: ši apeiga susijusi mirštančio ir iš numirusių prisikeliančio dievo ([[Ozyris|Ozyrio]] [[Senovės Egiptas|Egipte]], [[Adonis|Adonio]] [[Finikija|Finikijoje]], [[Atis|Ačio]] [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]], [[Dionisas|Dioniso]] [[Senovės Graikija|Graikijoje]]) prisikėlimu. Prieš šią šventę būdavo pasninkaujama, atliekamos įvairios apeigos, raudojama, plakamasi, būdavo daiginamos žolės. Šiais veiksmais reikštas liūdesys dėl Dievo mirties, pastangos užsitikrinti gausų derlių.<ref name="LTE"/>