'''Mėsiedas''' (arba '''mėsėdisMėsėdis''') – laikotarpis nuo [[Kalėdos|Kalėdų]] iki [[Užgavėnės|Užgavėnių]]. Žiemos linksmybių, [[piršlybos|piršlybų]] ir [[vestuvės|vestuvių]] metas. [[valstietis|Valstiečiams]] ir [[samdinys|samdiniams]] buvo poilsio ir pramogų laikas. Neskaitant neįmantrių darbų buvo vakarojama, dainuojama, žaidžiama, menamos mįslės. Kaime dažniausiai skerstos kiaulės, gausiai valgyta. Mėsiedo metu pats svarbiausias moterų darbas būdavo [[audimas]]. Merginos tada skubėdavo verpti [[linas|linus]], austi [[vilna|vilnas]], pakulas, [[drobė|drobes]], [[kraitis|kraičius]] krauti. Vyrai besiruošdavę statytis namus pjaudavo mišką, nes žiemą, manoma, tvirčiausia [[mediena]]. Tuo metu apsirūpindavo ir malkomis, rengdavosi būsimiems laukų darbams (taisydavo senus pakinktus, darbo įrankius, vydavo pančius, virves).<ref>Lietuvių kalendorinės šventės: straipsnių rinkinys. Sudarė Birutė Imbrasienė. – Vilnius, 1990.</ref><ref>[https://www.santaka.info/?sidx=5315 Mėsiedas]. Santaka. Publikuota: 2007-01-23</ref>
