Smolensko kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SeriousThinker (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
SeriousThinker (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 47:
|valdovas2 = Jurijus Sviatoslavičius
}}
'''Smolensko kunigaikštystė''' ({{ru|Смоленское княжество}}, [[baltarusių kalba]]: ''Смаленскае княства'') – [[Rusia|Rusios]] [[Rusios kunigaikštystės|kunigaikštystė]], gyvavusi [[XI amžius|XI]]-[[XVI amžius|XVI]] amžiais dabartinės [[Rusija|Rusijos]] [[Smolensko sritis|Smolensko srityje]], ir gretimose teritorijose [[Kalugos sritis|Kalugos]], [[Tverės sritis|Tverės]] ir [[Mogiliovo sritis|Mogiliovo]] srityse (pastaroji -[[Baltarusija|Baltarusijos]] rytinėje teritorijoje).
 
== Teritorija ==
Kunigaikštystės pradžioje (iki suirimo) valdytos teritorijos bendrai buvo vadinamos '''Smolensko žeme'''. Žemė buvo [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]], [[Smolensko aukštuma|Smolensko aukštumoje]]. Regione prasidėjo nemažai svarbių [[Rusia|Rusios]] upių: [[Dniepras]], [[Meža]], [[Desna]], [[Ugra]], [[Tvercė]], [[Sožas]], [[Pronia]] ir kitos.
 
Smolensko žemė buvo pačiame Rusios viduryje, iš visų pusių apsupta kitų kunigaikštysčių. Dniepras ją skyrė nuo vakariau buvusios [[Polocko žemė]]s. Ryčiau buvo [[Zalesė]] ([[Rostovo žemė]]), pietuose - [[Černigovo žemė]], šiaurėje - [[Naugardo žemė]].
 
== Istorija ==
Smolensko kunigaikštystė formavosi [[krivičiai|Krivičių]] gyvenamose žemėse. Manoma, kad kunigaikštystę kaip atskirą valdą 882 m. suformavo kunigaikštis [[Olegas]], tačiau pirmuoju žinomu kunigaikščiu apie 1010 m. tapo Kijevo kunigaikščio sūnus [[Stanislovas Vladimirovičius]], kaip dalinis [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] kunigaikštis.
 
Po Jaroslavo mirties 1054 m. Smolenską paveldėjo Viačeslavas, tačiau šiam netrukus mirus, Smolenskas neteko savarankiškumo, ir čia valdė įvairios [[Riurikaičiai|Riurikaičių]] linijos, daugiausia [[Monomachovičiai]]. Tik [[Kijevo kunigaikštystė|Kijevą]] valdant [[Mstislavas Didysis|Mstislavui Didžiajam]], 1127 m. į Smolenską paskirtas jo sūnus [[Rostislavas Mstislavičius|Rostislavas]] sustiprino savo kunigaikštystę ir įkūrė joje vietinę dinastinę liniją - – '''Rostislavičius'''. Tai pradėjo Smolensko aukso amžių.
 
Rostislavičiai aktyviai dalyvavo Rusios kunigaikštysčių tarpusavio karuose ir plėtė savo įtaką. Jiems ne tik pavyko praplėsti savo teritorijas, bet ir XIII a. įsigalėti Kijeve, Galicijoje, rengti karo žygius prieš [[Kryžiuočiai|Kryžiuočius]] vakaruose bei [[pavolgio finai|čiudus]] rytuose. Smolenskas vykdė intensyvią prekybą per [[Ryga|Rygos]] miestą, eksportuodamas [[Vaškas|vašką]], [[Medus|medų]] ir kailius.
 
1222 m. pasinaudodamas gretimos Polocko kunigaikštystės nusilpimu, Smolensko kunigaikštis [[Mstislavas Davidovičius]] įvedė čia savo armiją ir užėmė sostą. Taip jis tikėjosi sustabdyti kryžiuočių ir [[Lietuvos kunigaikštystė]]s agresiją į senrusių žemes. Tačiau jau kitais metais (1223 m.) jungtinė armija pralaimėjo lemtingą [[Kalkos mūšis|Kalkos mūšį]] pietuose prieš [[Mongolų imperija|mongolus]]. Tokiu būdu Smolenskas liko įspraustas tarp dviejų tuometinių galių - mongolų rytuose ir lietuvių vakaruose. Prie sudėtingos politinės situacijos prisidėjo 1230 m. įvykęs žemės drebėjimas, vėliau prasidėjęs [[badas]] ir [[maras]].
[[File:Vytautas coin of the Principality of Smolensk (vassal state of Lithuania).jpg|thumb|left|Smolensko kunigaikštystės moneta su [[Gedimino stulpai]]s, rodanti ją kaip [[Vytautas Didysis|Vytauto]] [[vasalas|vasalą]], apie 1399–1401 m.]]