Žmogaus akis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
→‎Ligos ir jų priežastys: galima paminėti ir norodyti viki nuorodas
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 8:
Akių spalvai nustatyti naudojama Martin-Schultz skalė – ją sudaro 16 spalvų (nuo šviesiai mėlynos iki tamsiai rudos), kurios priklauso nuo melanino kiekio rainelėje. Spalvos skirstomos į 4 grupes: tamsios, tamsios maišytos, maišytos, šviesios ir šviesios maišytos. Literatūroje aprašoma, jog labiausiai paplitusi akių spalva yra ruda. Išimtį sudaro tik šalys aplink Baltijos jūrą, kuriose gyvena labai daug šviesiaplaukių ir jų daugumos akių spalva yra melsva ar šviesiai pilka.<ref>Studentų mokslinės veiklos LXIX Konferencija. Pranešimų tezės. Vilniaus universitetas, 2017 m. ISBN 978-609-459-839-5. [https://www.mf.vu.lt/images/vu_mf_studentu_konferencija_2017_pataisytas.pdf PDF]</ref>
 
== DangalaiAkies sandara ==
 
=== Dangalai ===
Akies obuolys sudarytas iš kapsulės ir branduolio. Kapsulę sudaro 3 sluoksniai: išorinis – skaidulinis dangalas, vidurinis – kraujagyslinis dangalas, o vidinis – tinklainė. Akies branduolį sudaro skaidrios, šviesos spindulius laužiančios terpės (stiklakūnis, lęšis ir priekinė bei užpakalinė akies kameros).
Akį dengia 3 sluoksniai arba dangalai:
eilutė 15 ⟶ 17:
* ''Vidinis'' – [[tinklainė]], kuriame yra regos receptoriai.
 
=== Akies dalys ir funkcijos ===
Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos, jo skersmuo yra apie 2,6 cm. Jis saugiai guli kaukolės akiduobėje. Akies sandara ir veikimas panašus į fotoaparato, akis automatiškai reaguoja į stebimo objekto apšvietimą ir nuotolį iki jo taip, kad objektas būtų ryškiai matomas.
* [[Lęšiukas]] laužia ir sintezuoja šviesos spindulius. Lęšis yra abipus išgaubtas, skaidrus organas. Priekinis jo paviršius atsisukęs į rainelę, o užpakalinis – į stiklakūnį. Lęšį dengia homogeninė kapsulė. Lęšis gali keisti išgaubtumą priklausomai nuo krumplyno raumenų įsitempimo. Taip reguliuojamas spindulių laužimas ir prisitaikoma ryškiai matyti daiktus. Senstant lęšis netenka elastingumo, todėl darosi sunkiau matyti artimus daiktus. Apie 40-45 metus iki tol gerai matęs žmogus negali skaityti ar dirbti smulkių darbų iš įprasto atstumo. Tai vadinama senatvine toliaregyste (presbiopija). Šis sutrikimas ištaisomas parinkus tinkamus akinius. Senatvėje lęšis dažnai padrumstėja, regėjimas laipsniškai blogėja (tai vadinama katarakta). Katarakta gydoma implantuojant dirbtinį lęšiuką. Dėl lęšio išgaubtumo arba akies obuolio ilgio pakitimų, stebimo objekto atvaizdas gali susidaryti ne tinklainėje, tuomet jis būna neryškus. Taip būna trumparegystės ir toliaregystės atvejais. Šiuos regos sutrikimus galima ištaisyti parinkus tinkamus akinius.
eilutė 31 ⟶ 33:
* Junginė – plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, dengianti akies obuolį ir išklojanti vokų vidinius paviršius. Ji pereina į ragenos išorinį epitelį.
 
=== Nervinis sluoksnis ===
 
Galima išskirti 3 sritis arba neuronų grandines: