|
* ''' Ganglinių neuronų grandinė ''' – ji sudaryta iš stanbių daugiapolių nervinių ląstelių, jų dendritai jungiasi su dvipoliais neuronais, o aksonai sudaro regos nervą.
== Ligos ir jų priežastys ==
[[Vaizdas:Eye dilate.gif|thumb|right|300px|Vyzdžio adaptacija (prisitaikymas prie šviesos)]]
* [[Trumparegystė]] – liga, kai tolimi daiktai matomi neryškiai arba matomi per dūmus. Daikto vaizdas susidaro ne tinklainėje, o priešais ją, nes lęšiukas būna per daug išgaubtas (įgyta trumparegystė) arba akies obuolys pailgėjęs (įgimta trumparegystė). Šis regėjimo defektas ištaisomas akiniais su sklaidomaisiais lęšiais.
* [[Toliaregystė]] – liga, kai neryškiai matomi arti esantys daiktai. Daikto vaizdas susidaro už tinklainės, nes nusilpsta lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą (įgyta toliaregystė) arba akies obuolys yra sutrumpėjęs (įgimta toliaregystė). Šis regėjimo defektas ištaisomas akiniais su glaudžiamaisiais lęšiais.
* [[Vištakumas]] – [[naktis|naktinis]] aklumas. Įgimtas vištakumas pasitaiko retai ir yra paveldimas. Įgytas vištakumas atsiranda dėl [[vitaminas A|vitamino A]] trūkumo, kai išsivysto tinklainės lazdelių sandaros pakitimai. Tai regėjimo susilpnėjimas prieblandoje. Jei žmogus serga vištakumu, prieblandoje ar naktį jis nemato, neranda kelio. Tuo tarpu dieną tas pats žmogus gali matyti puikiai. Žmonės, norintys gauti vairuotojo pažymėjimą, privalomai tikrinami, ar mato prietemoje ir tamsoje. Paprastai tokiomis sąlygomis nemato tie, kurie serga vištakumu. Šia liga sergantys asmenys netinkami ir karinei tarnybai. Medikų teigimu, vištakumas yra gana reta liga. Jis gali būti įgimtas arba simptominis, susijęs su kitomis, daug rimtesnėmis akių patologijomis. Regėjimas – labai sudėtingas fiziologinis procesas. Šviesos spinduliai praeina pro akies rageną, lęšiuką ir atsispindi tinklainėje, kuri yra pats sudėtingiausias akies vidaus dangalas, kitaip sakant – akies smegenys. Tinklainė sudaryta iš daugelio sluoksnių, viename iš kurių yra vadinamieji fotoreceptoriai – kūgeliai ir stiebeliai. Pastarieji turi šviesai jautraus reagento. Į tas ląsteles patekus šviesos srautui vyksta fotocheminės reakcijos, reagentai skyla ir susidaro proteinas ir netaminas, iš kurių susidaro vitaminas A. Bene svarbiausios visame šiame procese – kūgeliai ir stiebeliai. Mokslininkai dar praėjusiame šimtmetyje nustatė, kad dieninių gyvūnų akies tinklainėje dominuoja kūgeliai, o naktinių gyvūnų tinklainėje – stiebeliai. Tada buvo padaryta išvada, kad kūgeliai, išsidėsčiusios tinklainės centre, „atsakingos“ už spalvinį regėjimą ir mažiau jautrios šviesai, o stiebeliai, kurių yra apie 130 mln., nejautrūs spalvoms, bet labai jautrūs šviesai. Nuo jų ir priklauso vadinamasis žmogaus naktinis periferinis regėjimas. Tų ląstelių pakitimai arba įvairios kitos ligos gali sukelti vištakumą. Vištakumas gali būti įgimtas. Apžiūrinėjant vištakumu sergančio paciento akį, jokios patologijos neįmanoma pamatyti. Tik apžiūrint akies receptorius mikroskopu galima pastebėti pakitimus tinklainėje. Ši vištakumo rūšis nepagydoma.
* [[Daltonizmas]] – tai paveldima regos yda, kai sutrinka kolbelių veikla ir žmogus neskiria raudonos bei žalios spalvos, rečiau – skiria tik pilkumo atspalvius. Daltonizmą lemiantis genas yra [[recesija|recesyvus]] ir paveldimas su X chromosoma. Dažniau pasireiškia vyrams.
* [[Akių astigmatizmas]] – yda, dėl kurios šviesos taško atvaizdas yra ne taškas, o linija, elipsė arba netaisyklingos formos dėmė. Dėl to daiktų ir reginių kontūrai matomi neryškūs. Astigmatizmas koreguojamas akiniais su storais, cilindriškai gaubtais stiklais.
* [[Glaukoma]] – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. [[Apakimas]] glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Susirgus glaukoma, pamažu siaurėja akiplotis, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi „pro vamzdį”. Sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų. Glaukoma neužkrečiama, tačiau gali būti paveldima. Cukrinis [[diabetas]], trumparegystė, [[migrena]], arterinio kraujospūdžio svyravimai yra glaukomų rizikos veiksniai. Ši liga išsivysto, pradėjus gamintis daugiau akies skysčių arba sutrikus jų nutekėjimui iš akies. Dėl padidėjusio spaudimo naikinamos akies nervo skaidulos. Liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Bėgant metams, tikimybė susirgti glaukoma didėja.
* [[Katarakta]] – tai bet kokia lęšiuko drumstis. Lęšiukas – viena iš optinių akies struktūrų. Būdamas skaidrus, jis praleidžia šviesos spindulius, dėl savo gaubtumo juos laužia ir nukreipia į tinklainę. Pirmieji kataraktos požymiai yra prastėjantis regėjimas, priklausantis nuo to, kurioje vietoje vystosi drumstis. Beje, laikui bėgant, mažėja lęšiuko elastingumas, jo gebėjimas „sufokusuoti“ spindulius į tinklainę, todėl daugumai žmonių po 40 metų pradeda vystytis vadinamoji senažiūrystė – jie pradeda blogai matyti iš arti. Tokiems žmonėms reikia akinių tik skaitymui, o kataraktos jiems dažniausiai dar nėra. Žmogus, susirgęs katarakta, viską mato lyg per matinį ar sueižėjusį stiklą.
* [[Aklumas]] – kai akies nervas yra pažeistas arba jo nėra ir šviesos sukelti signalai neperduodami į smegenis. Kitaip tariant, žmogus nieko nemato. Kol kas neišgydoma.
* [[Žvairumas]] – tai tokia būsena, kai akys matomo vaizdo negali sulieti į vieną, t. y. praranda binokulinį (abiakį) matymą. Tokie žmonės žiūri tik viena, dešine ar kaire, akimi. Žvairumo gydymo tikslas – abiakis žiūrėjimas, kad kiekviena akimi matomas vaizdas susilietų, o ne vien kosmetinio defekto pašalinimas. Žvairumas būna įvairių tipų. Jis gali būti pastebėtas kūdikystėje iki 6 mėnesių amžiaus ar vėliau bei suaugusiems. Žvairumas turi būti neatidėliotinai gydomas akių ligų gydytojų – strabologų specialiuose kabinetuose ar stacionaruose. Strabologas – akių ligų specialistas, diagnozuojantis žvairumą ir gydantis žvairuojančiuosius.
== Taip pat skaitykite ==
|
