Michailas Bulgakovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Atmesta
S Atmestas 86.38.74.169 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.63.244.206 keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 17:
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla =[[UkrainaRusija|ukrainiečiųrusų]] rašytojas, scenaristas
| sritis =
| įstaigos =
Eilutė 34:
}}
 
'''Michailas Afanasijevičius Bulgakovas''' ([[1891]] m. [[gegužės 15]] d. [[Kijevas|Kijeve]] – [[1940]] m. [[kovo 10]] d. [[Maskva|Maskvoje]]) – [[UkrainaRusija|ukrainiečiųrusų]] rašytojas, scenaristas, medicinos daktaras.<ref name=britannica> [https://www.britannica.com/biography/Mikhail-Bulgakov Mikhail Bulgakov] Encyclopædia Britannica</ref>
 
== Biografija ==
Eilutė 40:
Gimė 1891 m. gegužės 15 d. [[Kijevas|Kijeve]], tuometinėje [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]. Buvo vienas iš septynių vaikų, vyriausias iš trijų brolių, Kijevo Teologijos akademijos profesoriaus ir buvusios mokytojos šeimoje.
 
1901 metais įstojo į Pirmąją Kijevo gimnaziją, kur atrado pomėgį rusų ir europietiškai literatūrai, teatrui ir operai. Mokytojai padarė didelę įtaką besiformuojančiam M. Bulgakovo literatūriniam skoniui. Po M. Bulgakovo tėvo mirties 1907 m., jo mama, labai išsilavinusi ir protinga moteris, apsiėmė atsakomybę mokyti sūnų. Baigęs gimnaziją, 1909 metais M. Bulgakovas įstojo į [[Kijevo universitetas|Kijevo universiteto]] Medicinos fakultetą, kurį baigė su pagyrimu. Įsidarbino Kijevo karinėje ligoninėje.
 
[[1913]] m. vedė Tatjaną Lapą, su kuria praleido vienuolika metų. Prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui, M. Bulgakovas savanoriavo kaip Raudonojo Kryžiaus gydytojas ir buvo siunčiamas tiesiai į frontą, ten buvo bent du kartus sunkiai sužeistas. Traumos turėjo ilgalaikį poveikį rašytojo sveikatai. Norėdamas sumažinti chronišką skausmą jis pradėjo leistis morfijų. Per ateinančius metus priklausomybė stiprėjo. 1918 m. M. Bulgakovas nustojo leistis vaistą ir daugiau niekada jo nebevartojo. 1926 metais išleido knygą „Morfijus“, kurioje aprašė tą periodą.<br />Naktimis rašė „Baltąją gvardiją“, o Tatjana nešiojo indus su karštu vandeniu, kad rašytojas galėtų sušildyti savo sugrubusias rankas. [[1924]] m. išsiskyrė ir vedė spalvingos biografijos Liubovę Belozerskają. Dar po 7 metų jis sutiko Jeleną Šilovskają, su kuria praleido likusią gyvenimo dalį.