Gyvybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gyvosios sistemomis gali save atkurti, jų pagrindą sudaro [[vanduo]], būdinga [[Anglis|anglies]] junginių apykaita, [[baltymai]] ir [[nukleorūgštys]], kurios gali [[Replikacija|replikuotis]]. Gebėjimas palikti į save panašias – savybė, kuria pasižymi visos gyvosios sistemos. Genetinė informacija užkoduota nukleorūgščių molekulėse, kurios perduodamos iš kartos į kartą.<ref name="VLE"/> Šios savybės būdingos Žemės[[Žemė]]s gyvybės formoms. Nėra rasta jokių visuotinai pripažintų [[Nežemiška gyvybė|nežemiškos gyvybės]] egzistavimo įrodymų, jos egzistavimas hipotetinis.

Teigiama, kad gyvybė [[Žemė]]jeŽemėje galėjo atsirasti iš neorganinių medžiagų, esant tinkamoms fizikinėms ir cheminėms sąlygoms, kad galėtų susidaryti reikalingos organinės medžiagos.<ref name="VLE">Juozas Raugalas. [https://www.vle.lt/straipsnis/gyvybe/ ''Gyvybė'']. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-05.</ref> Ankstyviausios gyvų organizmų [[fosilijos]] datuojamos laikotarpiu prieš 3.5–3.7 mlrd. metų. Esama tyrimų, anot kurių, gyvybė Žemėje atsiradusi dar anksčiau – prieš 4,1 mlrd. metų (plg. Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų).<ref name="britannica"/>