William Shakespeare: Skirtumas tarp puslapio versijų

| gimimo data = [[{{gimė|1564]] m. [[balandžio |4|26]] d. }}

| mirties data = [[{{mirė|1616]] m. [[balandžio |4|23]] d. |1564|4|26}}

Draminėse kronikose „Henrikas VI“ ([[1590]]–15911590–1591 m.), „Ričardas III“ ([[1592]] m.), „Ričardas II“ ([[1595]] m.), „Henrikas IV“ ([[1597]] m.), „Henrikas V“ ([[1598]] m.) vaizduojami daugiausia XIV–XV a. politiniai konfliktai. Monarchas vertinamas [[renesansas|renesanso]] humanistinių idealų požiūriu. Kai kuriose draminėse kronikose pabrėžiama istorinės būtinybės įtaka politinių asmenybių likimui, atskleidžiami sudėtingi [[luomas|luomų]] santykiai, liaudis parodoma kaip visai nesvarbi istorinių įvykių dalyvė.

Pirmojo kūrybos dešimtmečio komedijose vyrauja meilės, draugystės temos. Daugelio jų pagrindinė herojė – energinga, sąmojinga ir kartu romantiška moteris. Komedijose „Klaidų komedija“ ([[1592]] m.), „Užsispyrėlės sutramdymas“ ([[1593]] m.) gaivališkas renesansinis optimizmas reiškiamas bufonados priemonėmis, situacijų komizmu. Komedijose „Du veroniečiai“ ([[1594]] m.), „Tuščios meilės pastangos“ ([[1594]] m.), „Vasarvidžio nakties sapnas“ ([[1594]] m.), „Daug triukšmo dėl nieko“ ([[1599]] m.), „Vindzoro šmaikštuolės“ ([[1598]] m.), „Kaip jums patinka“ ([[1599]] m.), „Dvyliktoji naktis“ ([[1600]] m.) humoras, žaismingumas, [[tautosaka|tautosakinė]] fantastika gretinama su [[lyrizmas|lyrizmu]], sukurta ryškių komiškų charakterių.

Pirmojo kūrybos dešimtmečio tragedijose „[[Romeo ir Džuljeta]]“ ([[1595]] m.), „Julijus Cezaris“ ([[1599]] m.) ir dramoje „Venecijos pirklys“ ([[1597]] m.) daugiau dėmesio skiriama asmenybės ir aplinkos kontrastams, tragiškiems gyvenimo reiškiniams.

Po [[1600]] m. Šekspyro kūryboje atsispindėjo [[humanizmas|humanizmo]] idealų krizės nuotaikos, sustiprėjo tragiškas gyvenimo suvokimas. Tragedijoje „[[Hamletas]]“ ([[1601]] m.) vaizduojamas taurus humanistas, tragiškai vienišas kovoje prieš visuomeninį blogį. Tragedijų „Otelas“ ([[1604]] m.) ir „Karalius Lyras“ ([[1605]] m.) pagrindiniai veikėjai skaudžiai išgyvena griūvantį tikėjimą aplinkiniais žmonėmis, bet lieka taurūs, moraliai nesužlugdyti. Tragedijoje „Makbetas“ ([[1606]] m.) vaizduojama garbėtroškos ir savanaudiškumo aistrų, vidinių prieštaravimų sužlugdyta asmenybė. Valdžios, savanaudiškumo, meilės ir draugystės problemos keliamos ir antikinių siužetų tragedijose „Antonijus ir Kleopatra“ ([[1607]] m.), „Koriolanas“ ([[1607]] m.), „Timonas Atėnietis“ ([[1608]] m.).

Vėlyvosiose komedijose „Troilas ir Kresida“ ([[1602]]), „Viskas gerai, kas gerai baigiasi“ ([[1603]]), „Akis už akį“ ([[1604]] m.) ryškūs [[ironija|ironijos]], [[skepticizmas|skepticizmo]] elementai. Paskutiniųjų kūrybinės veiklos metų dramose „Žiemos pasaka“ ([[1611]] m.), „Audra“ ([[1612]] m.) humanistiniai idealai jungiami su pasakų fantastikos elementais. Šekspyras dar parašė poemą „Venera ir Adonis“ ([[1593]] m.) ir 154 [[sonetas|sonetus]] ([[1609]]). Juose vyrauja filosofiškai įprasminti meilės, draugystės motyvai.

[[Kategorija:Anglijos poetai|Šekspyrasrašytojai]]