51 Pegasi: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 36:
Mokslininkai teoretikai įrodinėjo, kad tokia masyvi planeta apskritai negalėtų susidaryti arčiau [[Saulė|Saulės]] negu [[asteroidų žiedas]], [[Jupiteris|Jupiterio]] dydžio planetai čia dar nebūtų ledo ir dujų, o 3500 kartų didesniam už Saulės Merkurijų neužtektų dulkių. Lieka vienintelė galimybė: Pegasi 51 palydovė − planeta milžinė − susidarė toli nuo savo žvaigždės, tačiau laikui bėgant priartėjo iki dabartinės 4,23 d. periodo orbitos. Buvo iškelta teorija, kad "kritimo priežastis" galėjo būti tirštas [[Proplanetinis diskas|proplanetinės medžiagos]] diskas, susidūrimas su kita planeta, o gal net kita žvaigžde, skriejusi arti ir pastūmėjusią masyvią planetą savosios žvaigždės link. Kol astronomai ginčijosi, kaip tokia masyvi planeta galėjo atsirasti prie savo žvaigždės, buvo atliktas naujas mokslinis tyrimas Kalifornijoje. Nuo [[1994 m.|1994]] m. balandžio mėn. M. Mejeris ir Kvelas tyrė 142 žvaigždes. Žvaigždės Pegasi 51 spektre buvo išmatuota apie 5000 linijų.
[[Maunt Palomaro observatorija|Maunt Palomaro observatorijoje]] ([[JAV]]) žvaigždę Pegasi 51 bandyta fotografuoti [[Interferometras|interferometru]], t. y. iškart dviem per 110 m vienas nuo kito esančiais teleskopais. Nuotraukoje gautas šiek tiek pailgas žvaigždės vaizdas piršo mintį, kad Pegasi 51 turi ne planetą, o blausiai šviečiančią palydovę. Pastebėta, kad ji nerodė kitų [[Dvinarė žvaigždė|dvinarėms žvaigždėms]] požymių. <ref>Z. Sviderskienė. Kitų žvaigždžių planetos. Kaunas, 1999 m. 25 - 27, 30 ir 31 psl.</ref>
== Nuorodos ==
{{Išnašos}}
{{Žvaigždė-stub}}
| |||