|
[[Vaizdas:Rytų Europa V–VI aMonroecirca1953.svgjpg|thumb|{{legend|#C8A2C8|BaltaiMarilyn Monroe apie V–VI1953 am.}}]]
'''Merilin Monro''' ({{en|Marilyn Monroe}}; tikr. ''Norma Jeane Mortenson''; [[1926]] m. [[birželio 1]] d. – [[1962]] m. [[rugpjūčio 5]] d.) – viena iš įžymiausių [[XX amžius|XX amžiaus]] kino žvaigždžių{{šaltinis|{{VLE|XV|436||Monroe Marilyn (Merlin Monro)}}}}, sekso simbolis ir pop kultūros ikona. Keletą metų vaidindama smulkias roles, ji laipsniškai tapo žinoma dėl savo komedinių gabumų, patrauklumo, taip tapdama viena žymiausių [[1950]] m. kino žvaigždžių. Vėliau savo karjeroje, ji dirbo prie rimtų vaidmenų, taip sulaukdama dar didesnės sėkmės. Tačiau, ilgalaikės problemos buvo paaštrintos nusivylimų ir karjeroje, ir asmeniniame gyvenime. Oficialiai manoma, kad Marilyn Monroe mirė dėl migdomųjų vaistų perdozavimo.
'''Baltų prokalbė''' ({{lv|baltu pirmvaloda}}), arba '''[[Prabaltai|prabaltų]] kalba''', '''[[Prabaltai|protobaltų]] kalba''' ([[Latvių kalba|latv.]] ''pirmbaltu valoda'') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[baltų kalbos]]. Kadangi nėra jokių baltų prokalbės rašytinių šaltinių, ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios istorinės kalbotyros]] metodu, pasitelkiant paliudytų baltų ir kitų [[Indoeuropiečiai|indoeuropiečių kalbų]] duomenis.
Marilyn Monroe beveik visą savo vaikystę praleido globos namuose, tada pradėjo aktorės karjerą. 1946 m. pasirašė pirmą kontraktą. Jos pirmieji vaidmenys buvo nereikšmingi, tačiau pasirodymai filmuose „[[The Asphalt Jungle]]“ ir „[[All About Eve]]“ (1950 m.) susilaukė dėmesio. Po filmų „[[Gentelmen Prefer Blondes]]“, „[[How to Marry a Millionaire]]“ ir „[[The Seven Year Itch]]“ ji tapo viena populiariausių Holivudo aktorių.
Baltų [[prokalbė]] kilo iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]], kai ši apie [[III tūkstantmetis pr. m. e.|III tūkstantmetį pr. m. e.]] pradėjo skilti. Esama [[Hipotezė|hipotezės]], jog galėjusi būti bendra baltų ir [[slavų prokalbė]]. Baltų prokalbė buvo [[fleksinė kalba]]. Įprastinė žodžių tvarka sakinyje – SOV.
Kadangi „kvailos blondinės“ rolės neturėjo daug perspektyvų, Monroe siekė daugiau. Ji pradėjo studijuoti aktorystę ir įkūrė „Marilyn Monroe Productions“. Jos dramatiškas vaidmuo [[William Inge]] filme „[[Bus Stop]]“ buvo kritikų labai gerai įvertintas, o už vaidmenį filme „[[Some Like it Hot]]“ (liet. ''Džiaze tik merginos'') gavo [[Auksinis Gaublys|Auksinio Gaublio]] apdovanojimą.
Ilgą laiką mokslininkai įvairiai svarsto, ar būta bendro [[Baltų kalbos|baltų]] ir [[Slavų kalbos|slavų kalbų]] laikotarpio, t. y. ar buvo bendra [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų prokalbė]]. Be to, ir [[XX amžius|XX a.]], ir šiomis dienomis galima išgirsti nuomonę, kad baltų prokalbė neegzistavo – neva bendra baltų–slavų prokalbė iš karto išsiskyrė į tris kalbų atšakas: rytų [[baltų kalbos|baltų]], vakarų baltų ([[prūsų kalba|prūsų]]) ir [[Slavų prokalbė|praslavų]] kalbas. Vis dėlto bendrabaltiškasis garsynas ir morfologija už [[Slavų prokalbė|praslavų]] senoviškesni, net dabartinės baltų kalbos ir palyginti neseniai mirusi prūsų kalba archajiškumu prilygsta arba bemaž nenusileidžia prieš tris ar daugiau tūkstantmečių kitų indoeuropiečių kalbų rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotai būklei.
Paskutiniai Monroe gyvenimo metai buvo kupini ligų ir asmeninių problemų. Spėjama, kad jos mirties priežastis buvo barbitūrato perdozavimas. Oficialiai manoma, kad tai buvo savižudybė, tačiau neatmetamas variantas, kad aktorė perdozavo netyčia. [[Konspiracija|Konspiracijos]] teoretikai mano, jog Monroe buvo nužudyta, kadangi kyla daug abejonių: prieš pat mirtį Marilyn Monroe pasirašė milijoninę sutartį dvejiems metams, buvo atnaujinusi santykius su Joe DiMaggio.
Bendrybių nevienodai gausu atskirose slavų ir baltų kalbose: daugiau bendrumų su slavų kalbomis turi [[Prūsų kalba|prūsų]] ir [[Latvių kalba|latvių kalbos]], o [[lietuvių kalba]] su slavų kalbomis siejasi mažiau. Baltų ir slavų kalbų šeimose yra daug panašumų visuose kalbos lygmenyse, todėl [[August Schleicher|A. Schleicheris]] manė buvus vieną baltų-slavų prokalbę, vėliau skilusią į baltų ir slavų prokalbes. [[Antoine Meillet|A. Meillet]] teigė priešingai: jis laikėsi nuomonės, kad baltų ir slavų kalbų panašumai susidarė dėl lygia greta vykusios kalbų raidos, o bendros baltų ir slavų prokalbės nebūta. [[Lenkai|Lenkų]] kalbininkas [[Jan Michał Rozwadowski|J. M. Rozwadowskis]] pasiūlė kalbų raidos schemą, pagal kurią po [[Baltų-slavų kalbos|baltų–slavų kalbų]] vienovės (III tūkstantmetyje pr. m. e.) prasidėjo nepriklausomos raidos laikotarpis ([[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II]]–[[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I]] tūkstantmetyje pr. m. e.), o šį pakeitė naujo kalbų suartėjimo metas (nuo pirmųjų m. e. amžių iki šių dienų). [[Janis Endzelynas|J. Endzelynas]] teigė, kad baltų ir slavų kalbos, suskilus indoeuropiečių prokalbei, rutuliojosi nepriklausomai, o vėliau išgyveno suartėjimo laikotarpį. [[Valdis Zeps|V. Zepas]], [[Vittore Pisani|V. Pisanis]], [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]], [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] ir kiti kalbininkai iškėlė prielaidą, kad slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio su [[Iranėnų kalbos|iranėnais]] [[Dniepras|Dniepro]] baseine [[dialektas|dialektų]] ir ją būtų galima laikyti modernizuotu baltų prokalbės modeliu, o dauguma [[baltų kalbos|baltų]] ir rytų [[slavų kalbos|slavų kalbų]] žodyno bendrybių, [[Baltarusių kalba|baltarusių „akavimas”]], rytų slavų [[Pleofonija|pilnagarsystė]] (pleofonija), ilgiau išlikę sveiki trumpieji balsiai ''i, u'' bei tik šioje slavų kalbų grupėje dažnai vartojamos priesagos ''-ail-'', ''-ul-'', ''-uk-'' laikytina baltiškuoju palikimu. Ypač intensyvūs prabaltų kalbiniai kontaktai su iranėnais matyti vandenvardžiuose į pietus nuo [[Pripetė (upė)|Pripetės]], nuo pat [[Seimas (upė)|Seimo]] upės ištakų. Išanalizavęs kalbos faktus, [[Viktoras Martynovas|V. Martynovas]] patikslina, kad slavų prokalbei davęs pradžią dialektas turėjo būti artimas [[Prūsai|prūsų]] protėvių [[Prabaltai|prabaltiškai]] tarmei, kuri prieš sąveiką su iranėnais bus kontaktavusi su [[Italikų kalbos|italikų]] bei jiems artimų [[Keltų kalbos|prakeltų]] kalbomis. [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] nepritaria nei slavų prokalbės kilmės iš baltų paribio dialektų, nei bendros baltų–slavų prokalbės egzistavimo hipotezėms: jo manymu, baltų ir slavų kalbos kilusios iš skirtingų [[indoeuropiečių prokalbė]]s dialektų.
1999 m. [[Amerikos filmų institutas]] išrinko Marilyn Monroe į garsiausių visų laikų moterų žvaigždžių dešimtuką.
'''[[Baltų prokalbė|Daugiau…]]''' ▼
▲'''[[ BaltųMarilyn prokalbėMonroe|Daugiau…]]'''
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
|
