Velnias (lietuvių mitologija): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ištryniau nereikalingas dalis Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas |
|||
Eilutė 3:
'''Velnias''' ('''Kaulinis senis''') – chtoninė senovės lietuvių mitologinė figūra. Požemio dvasia, sauganti žemėje slypinčius, žmonių paslėptus, užkeiktus lobius. Velnias ypač artimai susijęs su mirusiųjų pasauliu. Pagrindinė velnio pareiga – saugoti žemės lobius, globoti vargšus, neturtingus, bet bausti nesąžiningus žmones, skriaudėjus, gobšuolius, piktadarius, girtuoklius.
Kartais velnias laikomas – požemių, pelkių dievu, kalviu. Kai kurių autorių (pvz., [[Algirdas Julius Greimas|Greimo]]) manymu – dar ir karo dievas
Nuskriaustą ar užmuštą žmogų velnias atgaivindavo, duodavo jam turto, o užmušėją nužudydavo.
Seniausiuose mituose Velniai artimi dvaselėms [[kaukas|Kaukams]], gyvenantiems požemiuose ir saugantiems žemėje esančius lobius bei vandenį, reikalingą augalijai. Sausros metu šias dvasias persekioja ir užmuša dievaitis [[Perkūnas]]. Taip pat Perkūnas muša mažų žmogelių pavidalo būtybes – [[Barstukai|barstukus]], velnius, skolinusius žmonėms pinigus.
| |||