Lietuvos TSR: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Neiškraipinėkite praeities tikrinių sąvokų bei žodžių bent jau tame pačiame tekste, vadindami vieną ir tą patį darinį/reiškinį skirtingais žodžiais.
Eilutė 17:
| Vadovas CK pirmasis sekretorius
}}
'''Lietuvos TSR''' (piln. '''Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika''') – viena iš [[TSRS|Tarybų Sąjungos]] sąjunginių respublikų, gyvavusi [[1940]]–[[1941]] ir [[1944]]–[[1990]] m., sudaryta okupacinės sovietųtarybų valdžios pagrindu. Teritorija ir sienos nuo [[1945]] m. sutapo su dabartinės [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] teritorija ir sienomis (neįskaitant nedidelių pakeitimų Baltarusijos pasienyje).
 
== Lietuvos TSR istorija ==
Eilutė 25:
[[Vaizdas:Lithuanian SSR 1940.jpg|thumb|left|280px|1940 m. išleistas Lietuvos TSR žemėlapis]]
 
Sąlygas 1940 metų birželio mėnesio Lietuvos okupacijai sudarė [[1939]] metų [[rugpjūčio 23]] dieną pasirašytas [[Molotovo-Ribentropo paktas]] ir jo slaptieji protokolai bei [[1939]] m. [[rugsėjo 28]] dieną pasirašyta [[TSRS–Vokietijos sienos ir draugystės sutartis|SovietųTarybų Sąjungos ir Vokietijos sienos ir draugystės sutartis]]. [[Molotovo-Ribentropo paktas]] užtikrino [[Vokietija]]i, kad SovietųTarybų Sąjunga negins [[Lenkija|Lenkijos]], kurią Vokietija ruošėsi pulti, o slaptaisiais protokolais buvo pasidalinta įtakos sferomis, taip Lietuva pateko į Vokietijos įtakos sferą. Rugsėjo 28 dieną pasirašyta Sienos ir draugystės sutartimi dar kartą buvo pasidalinta įtakos sferomis, šį kartą Lietuva buvo atiduota SovietųTarybų Sąjungos įtakai, mainais į dalį Lenkijos teritorijos.
 
Pagal minėtas sutartis SovietųTarybų Sąjunga pradėjo skleisti Baltijos valstybėms savo įtaką. Savitarpio pagalbos sutartis su Latvija pasirašyta 1939 m. rugsėjo 28 dieną, o su Estija spalio 5 dieną. Spalio 3 dieną SovietųTarybų Sąjunga pareikalavo, kad ir Lietuva pasirašytų analogišką sutartį. Mainais į sutartį SovietųTarybų Sąjunga pasiūlė grąžinti Lietuvai Vilnių. Savitarpio pagalbos sutartį ir Vilniaus bei Vilniaus krašto perdavimo Lietuvos Respublikai aktą [[1939]] metų [[spalio 10]] dieną, įgalioti savo vyriausybių, pasirašė [[Juozas Urbšys]] ir [[Viačeslavas Molotovas]]. Pagal šį susitarimą Lietuvoje atsirado keletas SovietųTarybų Sąjungos kariuomenės garnizonų: Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose ir Naujojoje Vilnioje, iš viso 18 786 Raudonosios armijos kariai <ref> ''Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija''. LGRTC, 2007 p. 45.</ref>. Faktiškai tai reiškė Lietuvos neutralumo ir dalinai nepriklausomybės praradimą, nes šalis negalėjo vykdyti savarankiškos užsienio politikos. Tai puikiai matosi gruodžio 13 dieną kuomet Lietuvos (kaip ir Latvijos bei Estijos) atstovas [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungoje]] nebalsavo už SovietųTarybų Sąjungos pašalinimą iš organizacijos dėl šios valstybės [[Žiemos karas|agresijos prieš Suomiją]] <ref> ''Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija''. LGRTC, 2007 p. 45.</ref>.
 
Po Spalio 10-osios Savitarpio Pagalbos sutarties, šalies strateginėse vietose išsidėstė svetima kariuomenė (kuri dar nebuvo okupacinės, nes buvo dislokuota abiejų valstybių susitarimu), kuri neretai įsiveldavo į Lietuvos vidaus reikalus. Spalio 31 dieną Raudonoji armija nekviesta slopino lenkų antisemitines riaušes Vilniuje, grasino kištis ir į kitus panašius įvykius, jei Lietuvos valdžia nesiims rimtesnių priemonių dėl Vilniaus lenkų. Visgi SovietųTarybų Sąjungos vyriausybė nenorėjo konfliktuoti su Lietuvos valdžia (kaip ir lietuviai nenorėjo konfliktų su sovietaistarybiniais atstovais), tad Molotovas spalio 19 dieną įsakė SovietųTarybų Sąjungos pasiuntiniu N. Pozdniakovui nutraukti bet kokią paramą ir pažadus Lietuvos kairiesiems. Maskva siekė teisėto Lietuvos prisijungimo, tad nenorėjo kompromituoti savo siekių <ref> ''Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija''. LGRTC, 2007 p. 48.</ref>.
 
Spalio 10-osios sutartimi Lietuva atgavo beveik 7 tūkst. km² teritorijos, tačiau tai buvo tik penktadalis teritorijos, kurią SovietųTarybų Rusija buvo pripažinusi Lietuvai 1920 m. [[liepos 12]] d. [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|taikos sutartimi]]. Lietuvai nebuvo grąžintos visos lietuviškos teritorijos esančios SovietųTarybų Sąjungos teritorijoje.
 
1939 m. [[lapkričio 22]] d. [[Antanas Smetona|A. Smetona]] patvirtino 21-ąjį šalies [[Lietuvos ministrų kabinetai (1918–1940)|ministrų kabinetą]], kuriam vadovavo [[Antanas Merkys]]. Šis ministrų kabinetas išbuvo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 m. [[birželio 15]] dieną.
Eilutė 42:
===Antrasis pasaulinis karas Lietuvos TSR===
 
Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas| Antrajam pasauliniam karui]] Lietuvos TSR nedalyvavo, iki 1941 m. kai į karą įsitraukė ir[[Tarybų Sąjunga| Tarybų sąjunga]] (tuomet Lietuvos TSR jau buvo Tarybų Sąjungos sudėtyje). Nors 1939 m. [[Vokietija]] siūlė dar tuomet buvusiai [[Lietuvos Respublika]]i atsiimti [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]]. 1941 m. birželio 22 d. Hitleris pradėjo karą su SovietųTarybų Sąjunga. Tuo pat metu Lietuvoje [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų fronto]] ir kitų patriotinių organizacijų narių pastangomis suorganizuotas [[Birželio sukilimas]], suformuota Lietuvos vyriausybė, tačiau Vokietija jos nepripažino ir po 43 dienų veikimo išvaikė. 1941–1944 m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečių Ostlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinė sritis, valdoma civilinės administracijos. 1944 m. liepos–spalio mėn. TSRS užėmė Lietuvą antrą kartą.
 
===Lietuvos TSR po Antrojo pasaulinio karo===
[[Vaizdas:1960 CPA 2447.jpg|thumb|280px|Lietuvos TSR XX-mečiui skirtas TSRS pašto ženklas]]
 
TSRS 1944 m. vėl užėmus Lietuvą, iškart prasidėjo Lietuvos masinės gyventojų tremtys į Sibirą, kurios buvo vykdomos iki pat Stalino mirties [[1953]] m. Šiuo laikotarpiu uždrausti tautiškumo simboliai – tautinė trispalvė vėliava bei Tautiška Giesmė ir kiti, už jų naudojimą žmonės buvo persekiojami. „Lietuvos TSR ūkio atkūrimo“ pretekstu Maskvos valdžia skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą iš Rusijos ir kitų TSRS respublikų; taip buvo ketinama labiau integruoti Lietuvą į SovietųTarybų Sąjungą ir plėtoti pramonę. Tuo pačiu metu Lietuvos darbingi gyventojai buvo viliojami darbams Rusijos TFSR gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas.
Net ir nuslopinus partizaninį pasipriešinimą sovietinėtarybų valdžia neužgniaužė [[Tautinis judėjimas|judėjimo]] už Lietuvos nepriklausomybę – veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje Helsinkyje, kur buvo pripažintos po II pasaulinio karo nusistovėjusios sienos, Lietuvoje susikūrusi Helsinkio grupė per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. [[1972]] m. po [[Romas Kalanta|Romo Kalantos]] susideginimo kilo [[Kauno pavasaris|kelias dienas trukę neramumai Kaune]]. [[1978]] m. [[balandžio 20]] d. devintojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos neeilinėje devintojoje sesijoje buvo priimta [[1978 m. Lietuvos TSR Konstitucija|antroji Lietuvos TSR Konstitucija]] ([[1977]] m. spalio 7 d. TSRS konstitucijos analogas), kuri veikė iki [[1990]] metų.
 
===Žlugimas===