Vaisiakūnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 457 baitai pašalinti ,  prieš 5 mėnesius
Puslapis keičiamas tekstu „KAS SKAITYS TAS GAIDYS Jis sudarytas iš Tavo mamos“
No edit summary
Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
(Puslapis keičiamas tekstu „KAS SKAITYS TAS GAIDYS Jis sudarytas iš Tavo mamos“)
Žymos: Pakeista Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Žyma: Trynimas
KAS SKAITYS TAS GAIDYS
 
Jis sudarytas iš Tavo mamos
== Vaisiakūnio sudėtinės dalys ==
* [[Kepurėlė]]
** [[Trama]] – vaisiakūnio sterilioji, nevaisingoji dalis, esanti po kepurėlės luobele. Kartais vadinama mėsa. Ji sudaryta iš įvairaus skersmens plonasienių ir storasienių, standžiau ar puriau susipynusių [[hifas|hifų]]. Pagal tai, kaip hifai susipynę, trama gali būti minkšta, kieta, trapi, tampri, puri, sausa, sultinga. Be to, atskirų rūšių trama skiriasi spalva, kvapu, skoniu.
 
[[Vaizdas:Lakstelinis_himenoforas.jpeg|thumb|right|150px|Lakštelinis himenoforas]]
[[Vaizdas:Vamzdelinis_himenoforas.jpg|thumb|right|150px|Vamzdelinis himenoforas]]
 
** [[Himenoforas]] – svarbiausia kepurėlės dalis. Jo paviršiuje yra vaisinis sluoksnis, gaminantis [[spora]]s. Himenoforas būna trijų tipų: ''lakštelinis'' (nuo centrinės kepurėlės dalies link kraštų lakšteliai eina spinduliškai, pvz., [[piengrybis|piengrybiai]], [[ūmėdė]]s, [[baltikiniai|baltikai]] ir kt. ''Vamzdelinis'' sudarytas iš daugybės smulkių vamzdelių, kurie glaudžiai tarp savęs suaugę šonais, pvz., [[baravykas|baravyko]], [[lepšė]]s, [[raudonikis|raudonviršio]]. Kai kurių [[papėdgrybiai|papėdgrybių]] himenoforas sudarytas iš minkštų, trapių, lengvai nusitrinančių dyglelių. Toks himenoforas vadinamas ''dygliniu''.
** [[Himenis]] - himenoforo paviršius padengtas vaisiniu sluoksniu – himeniu, kuriame užauga ir subręsta sporos, todėl jis yra svarbiausia vaisiakūnio dalis.
* [[Kotas]] – tvirtesnis nei kepurėlė, jo hifai storesnėmis sienelėmis, standžiai susipynę. Daugelio grybų kotai būna tuščiaviduriai ir jie žymiai stipresni už pilnavidurius. Grybo kotas gali būti tiesus, kreivas, vienodo storumo arba į pagrindą nusmailėjęs.
* '''Apvalkalas''' – [[musmirė]]s gležnas vaisiakūnis iš pradžių būna apgaubtas minkšta plėvelė – apvalkalu, kuris apsaugo nuo nepalankių sąlygų. Vaisiakūniui augant apvalkalas plyšta ir atskiros jo dalys lieka ant koto pagrindo ir ant kepurėlės paviršiaus.
* '''Išnara''' – apatinė dalis, apgaubusi sustorėjusį koto pagrindą. Ji būdinga [[musmiriniai|musmirėms]].
* '''Šydas''' – plėvelė, jungianti koto viršutinę dalį su [[kepurėlė]]s kraštais. Kepurėlei augant platyn, šydas atitrūksta nuo kepurėlės krašto ir lieka kaboti ant koto rinkio pavidalu. Šydas būdingas [[musmirė]]ms, [[žvynabudė]]ms, [[skujagalvė]]ms, [[kazlėkas|kazlėkams]] ir kt.
 
{{SavStr}}
 
[[Kategorija:Grybų sandara]]
Anoniminis naudotojas