|
KAS SKAITYS TAS GAIDYS
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2004 m. gruodžio}}
[[Vaizdas:KeistasGrybas2.jpg|thumb|right|300px|Vaisiakūnio dalys: 1. [[Kepurėlė]], 2. Apvalkalo liekanos, 3. Šydas, 4-5. Kotas, 6. Išnara]]
'''Vaisiakūnis''' – paviršinė [[grybas|grybo]] [[grybiena]], kurią sudaro [[kepurėlė]] ir [[kotas]].
Vaisiakūniai būna įvairių formų – ausies, kanopos, taurelės, rutulio, vėduoklės ir kt. Jie formuojasi iš vegetatyvinės grybienos.
Vaisiakūnis sudarytas iš gausiai išsišakojusių ir susipynusių [[hifas|hifų]], kurie šiek tiek primena aukštesniųjų [[augalas|augalų]] [[audinys|audinius]], tačiau su jais nieko bendro neturi. Vaisiakūnių hifų [[ląstelė]]s skiriasi ilgiu, pločiu, forma, jų sienelės nevienodo storio.
Vaisiakūnis sudarytas iš kelių [[audinys|audinių]]. Dengiamasis audinys apsaugo vaisiakūnį nuo mechaninių pažeidimų, nuo saulės, lietaus ir vėjo. Šio audinio hifai storesni ir susipynę. Vidinė vaisiakūnio dalis sudaryta iš jungiamojo audinio, kurio hifai storasieniai ir išsidėstę puriai. Jie aprūpina išorinę grybieną maisto medžiagomis.
Vaisiakūnių gyvenimas trumpas, tačiau labai svarbi biologinė paskirtis – suformuoti ir išsėti sporas. Grybų vaisiakūniai yra jų dauginimosi organai. Vegetatyvinė grybiena vaisiakūnių užuomazgas formuoja ne kasmet, dažniausiai kas antri-treti, o kartais ir kas penkti ar septinti metai. Vaisiakūnis geromis sąlygomis greitai auga. Per parą [[raudonviršis|raudonviršio]] ar [[baravykas|baravyko]] [[kepurėlė]] užauga nuo 1,5 iki 5 cm skersmens. Vegetatyvinė grybiena pradeda augti anksti pavasarį, tačiau tik po kelių mėnesių užsimezga vaisiakūniai, kurie išauga skirtingu laiku. Sporoms susiformavus, subrendus ir išsisėjus, vaisiakūniai, atlikę pagrindinę gyvenimo funkciją, suglemba ir žūva.
== Vaisiakūnio sudėtinės dalys ==
|
