Kadruotės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
SeriousThinker (aptarimas | indėlis)
Pakoreguotas straipsnio stilius ir ištrintos nenaudotinos svetimybės.
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Mostra story 12.jpg|thumb|right|250px|StoryboardKadruočių pavyzdys (spalvotas).]]
'''Kadruotės''' – organizuota seka išdėstyti grafiniai vaizdai (kaip kad [[eskizas|eskizai]], [[iliustracija|iliustracijos]] ar [[fotografija|fotografijos]]) norint sudaryti išankstinę vizualizaciją. Šis metodas yra būtinas [[animacija|animacijos]] žanre, taip pat dažnai naudojamas didelio biudžeto [[filmas|kino filmuose]], [[serialas|TV serialuose]], [[video žaidimas|video žaidimuose]] ir [[reklama|reklamose]].
 
Eilutė 6:
Kita grupė, kuriems dažnai rodoma kadruočių prezentacija yra investuotojai (nors jiems dažniausiai pristatomas animatikas – kadruočių prezentacija video ir audio formatu). Tokiu būdu kliento atstovaujama grupė gali susipažinti su produkto koncepciniu variantu ir objektyviau apsispręsti ar tai verta jų investicijų. Reikia pabrėžti, kad investuotojams dažnai pateikiamos kitokios kadruotės, jos praktiškai visada būna spalvotos ir dailios, kadangi norima perduoti režisieriaus ir prodiuserio viziją, tuo tarpu filmavimui kadruotės kuriamos beveik visada juodai baltos ir tik norint parodyti kompoziciją ir objektų išdėstymą kadre ({{En|blocking}}).
 
StoryboardKadruočių procesas ir forma, kuri yra priimta dabar, buvo išvystyta „[[Walt Disney Studios]]“ studijoje [[1930]]-tųjų pradžioje. Nors vienokia ar kitokia jos forma yra randama ir anksčiau tiek pačioje [[Walt Disney|Volto Disnėjaus]], tiek jos konkurentų studijose.
 
== Kadruočių atsiradimo kilmė ==
Dėl savo pobūdžio kadruočių paišymas gali būti labai ilgas ir varginantis procesas. Šiandieninė jos forma, kaip kad paminėta anksčiau, atėjo iš „Walt Disney studijos“Studios“ 1930XX a. 4-ojo deš. pradžioje. Diane Disney Miller parašytoje biografijoje apie savo tėvą, knygoje „The„Volto Disnėjaus istorija“ ([[Anglų kalba|angl.]] ''The Story of Walt Disney“Disney'')<ref>Henry Holt,''The Story of Walt Disney'' 1956)</ref>, nurodo, jog pirmoji išbaigta kadruočių prezentacija buvo sukurta [[1933]] m. Disnėjaus trumpojoje animacijoje (šis žanras dar vadinamoje [[trumpasis filmas]]) „Trys paršiukai“ (angl. ''Three Little Pigs''). Remiantis John Canemaker knyga „Paper„Popierinės svajonės: kadruotės ir „Disney“ kadruočių dalininkai“ ([[Anglų kalba|angl.]] ''Paper Dreams: The Art and Artists of Disney Storyboards“Storyboards'')<ref>John Canemaker, (1999), ''Paper Dreams: The Art and Artists of Disney Storyboards'', Hyperion Press</ref>, pati pirmoji kadruočių prezentacijų forma buvo sukurta XX a. 3-ojo dešimtmečiodeš. pradžioje. Tuo metu [[animatorius|animatoriai]] nusipaišydavo „pasakojimo eskizus“ ir sudėliodavo komiksų forma primenančia seka, taip norėdami patikrinti trumpųjų animacijų konceptualias iliustracijas. „Plane Crazy“ ir „Steamboat Willie“ – animacijos, kuriose buvo sėkmingai panaudoti „pasakojimo eskizai“.
 
Remiantis „The„Volto Disnėjaus menas“ ([[Anglų kalba|angl.]] ''The Art of Walt Disney“Disney'')<ref>Christopher Finch, (1974), ''The Art of Walt Disney'', Abrams</ref>, Christopher Finch nurodo, kad [[Walt Disney|Disnėjus]] įvardija Webb Smith, kaip animatorių, kuriam priklauso idėja sujungti animacijos scenų eskizus, sukabinant juos ant skelbimų lentos norint pamatyti pasakojimo išankstinę vizualizaciją ir taip sukuriant pačią pirmąją kadruočių prezentaciją.
 
Vienas pirmųjų kino filmų, kurie naudojo kadruotes kiekvienai scenai, buvo „[[Vėjo nublokšti (1939 filmas)|GoneVėjo with the Windnublokšti]]“. William Cameron Menzies, filmo produkcijos dizaineris, pasikvietė David Selznick, kad jis pateiktų kiekvienos filmo scenos dizainą.
 
Pradedant XX a. 5-tuoju dešimtmečiu, kadruočių paišymas tapo labai populiarus kino filmų produkcijoje ir šiandien tapo nepakeičiamu išankstinės produkcijos aspektu kuriant išankstinę vizualizaciją. „Mes matome, kad antra amžiaus pusė… yra laikotarpis, kuriame produkcijos galutinis dizainas buvo didžiai įkvėptas storyboadkadruočių adaptacijos“, tai Annette Michelson užrašas 1993 kataloge iš Pace Gallery parodos „Paišymas filmuose: režisierių piešiniai“. Toje parodoje buvo eksponuojamos garsiausių filmų kadruočių prezentacijos. Šiandien nei vienas didelio biudžeto filmas nepradeda filmavimo darbų (produkcijos etapo) kol neturi režisieriaus patvirtintos kadruočių prezentacijos.
 
== Kadruočių panaudojimas ==
Eilutė 28:
=== Teatre ===
Visuomenėje populiari, tačiau klaidinga koncepcija, kad teartuose kadruotės nenaudojamos. Kadruotės pastoviai naudojamos režisierių ir scenaristų norint aptarti scenos išdėstymą. Didysis rusų teatro kūrėjas [[Konstantinas Stanislavskis]] išvystė kadruočių principus savo kūrinių detaliuose produkcijos planavimo nurodymuose [[Maskvos dailės teatras|Maskvos dailės teatre]] (kaip, kad [[Antonas Čechovas|Antono Čechovo]] „Žuvėdra“ 1898 m.).
[[Vaizdas:Storyboarding template 02.jpg|thumb|right|250px|„George„Džordžas ir drakonas“ (angl. ''George and the Dragon“ animacijosDragon'') Storyboardkadruotės]]
 
=== Animacijose ===
Animacijose režisierius privalo turėti kadruočių prezentaciją, kuri dažniausiai pradedama kurti dar rašant scenarijų. Animacijos industrijoje storyboardkadruočių dailininkas svarbumu nusileidžia tik režisieriui, iro jo vardas yra kredituosepabaigos titruose pažymimas kaip vieno svarbiausių komandos narių (šalia režisieriaus ir scenaristoscenarijaus autoriaus).
 
=== Komiksų žurnaluose ===
Eilutė 44:
Jei piešiama rankomis (pieštuku ar markeriu), pirmiausia reikia turėti lapus su kadruočių [[šablonas|šablonais]]. Tai paprasčiausi lapai, kuriuose yra nubraižyti įsivaizduojamo kino ekrano rėmai, taip pat dažnai paliekama vietos užrašams (pavyzdys dešinėje).
 
Naudojantis skaitmeninėmis paišymo priemonėmis, būtina turėti [[grafinė planšetė|grafinę planšetę]]. Nors dauguma kadruočių dailininkų naudoja [[Adobe]] [[Adobe Photoshop|Photoshop]] paketą, rinkoje yra ir pora programų, kurios specializuojasi būtent kadruočių sudaryme, nereikalaujant jokių paišymo įgūdžių iš vartotojo pusės.<ref>Kadruočių programų palyginimų puslapis anglų kalba http://www.powerproduction.com/products.html</ref>
 
Pats kadruočių paišymas dažnai truputį skiriasi tarp įvairių filmo projektų, bet yra keli kertiniai principai. Kadruotės turi būti aiškios žiūrintiems, norint suprasti veiksmų seką, bei tai turi būti sąlygiškai greitas ir kokybiškas procesas. Yra priimta, kad kadruočių dailininkas turėtų sugebėti nupaišyti maždaug vienos minutės trukmės kadruočių seką per dieną, nes retai pavyksta nupaišyti tinkamai iš pirmo karto, todėl scenos būna perpaišomos nuo kelių iki keliasdešimt kartų. Tiesa reikia pastebėti, kad kartais režisierius gali reikalauti labiau išbaigtų kadruočių, norint išsiaiškinti ar scena sukuria reikalingą nuotaiką.
 
=== Animatikas ===
Kartais kadruočių prezentacijos neužtenka norint pajusti ar scena veikia taip, kaip to nori režisierius (tiesa animacijoje animatikas yra visada padaromas prieš patvirtinat jį tolesniai fazei). Tuomet filmo režisierius nurodo sukurti animatiką. Tai jau videovaizdo įrašo forma perdarytospateiktos kadruotės, kurios vaizduoja veiksmą [[scenarijus|scenarijuje]] numatyta tvarka. Jos taip pat yra įgarsintos ir turi atitikti numatomo filmavimo trukmę. Būtent šioje stadijoje režisierius gali įsitikinti ar kuri nors scena nėra per trumpa (ar per ilga), taip pat pažiūrėti ar [[montažas]] sukuria trokštamą emocinį efektą bei ar kadruotės ir garsas kartu veikia efektyviai.
 
Šis testavimas leidžia identifikuoti problemas, kurių nebuvo galima įžvelgti kadruočių bei scenarijaus fazėje, kaip kad kameros pozicijų eiliškumas ar laiko klausymas. ToDėl pasekoješios priežasties galima išvengti kai kurių scenų perfilmavimo (ar iškirpimo). O animacijos industrijoje, kadangiKadangi animacijos procesas yra labai brangus, animacijos industrijoje viskas turi pavykti iš pirmo karto, todėl niekada nepradedamas animavimas tol, kol animatikas nepasiekia, režisieriaus manymu, tobulumoanimatikas nepasiekia norimo viršūnėsrezultato. Kadangi prie vienos scenos animavimo gali dirbti net trys šimtai žmonių, sukurdami maždaug vienos sekundės seką per dieną, režisierius negali leisti sau suklysti, jei nenori viršyti biudžeto.
 
Animatiką taip pat naudoja reklamos kompanijos. Parodydamos animatiką klientams, reklamos studijos gali padaryti pakeitimus prieš pradedant produkcijos etapą, norint maksimaliai patenkinti klientų viziją (ir smarkiai sumažinti išlaidas neteisingai perteikus klientų viziją). Taip pat dėl animatiko klientai jaučiasi aktyviai dalyvaujantys kūrybiniame procese.
Eilutė 66:
 
== Nuorodos ==
* [http://accad.osu.edu/womenandtech/Storyboard%20Resource] (StoryboardsKadruotės, anglų k.)
* [http://multimedia.journalism.berkeley.edu/tutorials/starttofinish/storyboarding] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100610002056/http://multimedia.journalism.berkeley.edu/tutorials/starttofinish/storyboarding/ |date=2010-06-10 }} (Multimedia„Multimedia StorytellingStorytelling“, anglų k.)
* [http://www.thestoryboardartist.com/Site/Home.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100419183919/http://www.thestoryboardartist.com/Site/Home.html |date=2010-04-19 }} (Josh Sheppard, storyboardkadruočių artistdailininkas, anglų k.)
* [http://www.storyboards-east.com/storybrd.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100216141136/http://www.storyboards-east.com/storybrd.htm |date=2010-02-16 }} (The„The Best in StoryboardsStoryboards“, anglų k.)
* [http://www.komiksai.com/lietuviski/straipsniai.php?straipsnis=7] (Lietuviški komiksai: kadruotės)