Kadruotės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
Pakoreguotas straipsnio stilius ir ištrintos nenaudotinos svetimybės. |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Mostra story 12.jpg|thumb|right|250px|
'''Kadruotės''' – organizuota seka išdėstyti grafiniai vaizdai (kaip kad [[eskizas|eskizai]], [[iliustracija|iliustracijos]] ar [[fotografija|fotografijos]]) norint sudaryti išankstinę vizualizaciją. Šis metodas yra būtinas [[animacija|animacijos]] žanre, taip pat dažnai naudojamas didelio biudžeto [[filmas|kino filmuose]], [[serialas|TV serialuose]], [[video žaidimas|video žaidimuose]] ir [[reklama|reklamose]].
Eilutė 6:
Kita grupė, kuriems dažnai rodoma kadruočių prezentacija yra investuotojai (nors jiems dažniausiai pristatomas animatikas – kadruočių prezentacija video ir audio formatu). Tokiu būdu kliento atstovaujama grupė gali susipažinti su produkto koncepciniu variantu ir objektyviau apsispręsti ar tai verta jų investicijų. Reikia pabrėžti, kad investuotojams dažnai pateikiamos kitokios kadruotės, jos praktiškai visada būna spalvotos ir dailios, kadangi norima perduoti režisieriaus ir prodiuserio viziją, tuo tarpu filmavimui kadruotės kuriamos beveik visada juodai baltos ir tik norint parodyti kompoziciją ir objektų išdėstymą kadre ({{En|blocking}}).
== Kadruočių atsiradimo kilmė ==
Dėl savo pobūdžio kadruočių paišymas gali būti labai ilgas ir varginantis procesas. Šiandieninė jos forma, kaip kad paminėta anksčiau, atėjo iš „Walt Disney
Remiantis
Vienas pirmųjų kino filmų, kurie naudojo kadruotes kiekvienai scenai, buvo „[[Vėjo nublokšti (1939 filmas)|
Pradedant XX a. 5-tuoju dešimtmečiu, kadruočių paišymas tapo labai populiarus kino filmų produkcijoje ir šiandien tapo nepakeičiamu išankstinės produkcijos aspektu kuriant išankstinę vizualizaciją. „Mes matome, kad antra amžiaus pusė… yra laikotarpis, kuriame produkcijos galutinis dizainas buvo didžiai įkvėptas
== Kadruočių panaudojimas ==
Eilutė 28:
=== Teatre ===
Visuomenėje populiari, tačiau klaidinga koncepcija, kad teartuose kadruotės nenaudojamos. Kadruotės pastoviai naudojamos režisierių ir scenaristų norint aptarti scenos išdėstymą. Didysis rusų teatro kūrėjas [[Konstantinas Stanislavskis]] išvystė kadruočių principus savo kūrinių detaliuose produkcijos planavimo nurodymuose [[Maskvos dailės teatras|Maskvos dailės teatre]] (kaip, kad [[Antonas Čechovas|Antono Čechovo]] „Žuvėdra“ 1898 m.).
[[Vaizdas:Storyboarding template 02.jpg|thumb|right|250px|
=== Animacijose ===
Animacijose režisierius privalo turėti kadruočių prezentaciją, kuri dažniausiai pradedama kurti dar rašant scenarijų. Animacijos industrijoje
=== Komiksų žurnaluose ===
Eilutė 44:
Jei piešiama rankomis (pieštuku ar markeriu), pirmiausia reikia turėti lapus su kadruočių [[šablonas|šablonais]]. Tai paprasčiausi lapai, kuriuose yra nubraižyti įsivaizduojamo kino ekrano rėmai, taip pat dažnai paliekama vietos užrašams (pavyzdys dešinėje).
Naudojantis skaitmeninėmis paišymo priemonėmis, būtina turėti [[grafinė planšetė|grafinę planšetę]]. Nors dauguma kadruočių dailininkų naudoja „[[Adobe]] [[Adobe Photoshop|Photoshop]]“ paketą, rinkoje yra ir pora programų, kurios specializuojasi būtent kadruočių sudaryme, nereikalaujant jokių paišymo įgūdžių iš vartotojo pusės.<ref>Kadruočių programų palyginimų puslapis anglų kalba http://www.powerproduction.com/products.html</ref>
Pats kadruočių paišymas dažnai truputį skiriasi tarp įvairių filmo projektų, bet yra keli kertiniai principai. Kadruotės turi būti aiškios žiūrintiems, norint suprasti veiksmų seką, bei tai turi būti sąlygiškai greitas ir kokybiškas procesas. Yra priimta, kad kadruočių dailininkas turėtų sugebėti nupaišyti maždaug vienos minutės trukmės kadruočių seką per dieną, nes retai pavyksta nupaišyti tinkamai iš pirmo karto, todėl scenos būna perpaišomos nuo kelių iki keliasdešimt kartų. Tiesa reikia pastebėti, kad kartais režisierius gali reikalauti labiau išbaigtų kadruočių, norint išsiaiškinti ar scena sukuria reikalingą nuotaiką.
=== Animatikas ===
Kartais kadruočių prezentacijos neužtenka norint pajusti ar scena veikia taip, kaip to nori režisierius (tiesa animacijoje animatikas yra visada padaromas prieš patvirtinat jį tolesniai fazei). Tuomet filmo režisierius nurodo sukurti animatiką. Tai jau
Šis testavimas leidžia identifikuoti problemas, kurių nebuvo galima įžvelgti kadruočių bei scenarijaus fazėje, kaip kad kameros pozicijų eiliškumas ar laiko klausymas.
Animatiką taip pat naudoja reklamos kompanijos. Parodydamos animatiką klientams, reklamos studijos gali padaryti pakeitimus prieš pradedant produkcijos etapą, norint maksimaliai patenkinti klientų viziją (ir smarkiai sumažinti išlaidas neteisingai perteikus klientų viziją). Taip pat dėl animatiko klientai jaučiasi aktyviai dalyvaujantys kūrybiniame procese.
Eilutė 66:
== Nuorodos ==
* [http://accad.osu.edu/womenandtech/Storyboard%20Resource] (
* [http://multimedia.journalism.berkeley.edu/tutorials/starttofinish/storyboarding] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100610002056/http://multimedia.journalism.berkeley.edu/tutorials/starttofinish/storyboarding/ |date=2010-06-10 }} (
* [http://www.thestoryboardartist.com/Site/Home.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100419183919/http://www.thestoryboardartist.com/Site/Home.html |date=2010-04-19 }} (Josh Sheppard,
* [http://www.storyboards-east.com/storybrd.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100216141136/http://www.storyboards-east.com/storybrd.htm |date=2010-02-16 }} (
* [http://www.komiksai.com/lietuviski/straipsniai.php?straipsnis=7] (Lietuviški komiksai: kadruotės)
|