Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: Pridedama trūkstama <references /> žymė |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 7:
== Gamtos ir kultūros vertybės ==
{{plačiau|Kernavės piliakalniai}}
{{OSM Location map
| coord={{coord|54.88|24.85}}
| float=left| zoom = 14
| width = 400 | height = 400
| mark-coord1 = {{coord|54.8849|24.8520}}
| mark-title1 = Bažnyčia
| shape1=n-circle
| shape-color1=dark blue
| shape-outline1=white
| mark-size1=16
| mark-coord2 = {{coord|54.8832|24.8524}}
| mark-title2 = Mindaugo sostas
| mark-coord3 = {{coord|54.8821|24.8512}}
| mark-title3 = Aukuro kalnas
| mark-coord4 = {{coord|54.8837|24.8502}}
| mark-title4 = Įgulos kalnas
| mark-coord5 = {{coord|54.8782|24.8580}}
| mark-title5 = Kriveikiškio piliakalnis
| mark-coord6 = {{coord|54.8820|24.8528}}
| mark-title6 = Lizdeikos kalnas
| caption = Listed buildings in Stoneygate
| auto-caption=1
}}
Vaizdingame [[Pajautos slėnis|Pajautos slėnyje]] netoli [[Neris|Neries]] aptikti gausūs archeologiniai radiniai ir 5 piliakalnių kompleksas liudija turtingą Lietuvos krašto istoriją. Gyventojai čia įsikūrė jau IX-VIII tūkstm. pr. m. e. Pirmaisiais mūsų eros amžiais Pajautos slėnyje išaugo stambios gyvenvietės, gynybai buvo naudojami piliakalniai. XIII a. [[Kernavė]] tapo feodaliniu miestu, kurio gynybinį branduolį sudarė 4 piliakalniai. Aukuro kalne buvo kunigaikščio dvarvietė, [[Mindaugas|Mindaugo]] sostas, [[Lizdeikos piliakalnis|Lizdeikos]] ir [[Kriveikiškis|Kriveikiškių]] piliakalniai – tai saugoję kunigaikščio pilį priešpiliai. Piliakalnių papėdėje išaugo amatininkų ir pirklių kvartalai, o Pilies kalne susiformavo aukštutinė miesto dalis. Upės sąnašos, palaidojusios apleistą po [[1390]] m. kryžiuočių antpuolių miestą Pajautos slėnyje, puikiai išsaugojo iki mūsų laikų daugybę radinių.
| |||