'''Marijampolės mūšis''' ({{pl|Bitwa pod Mariampolem}}) – [[1831]] m. [[balandžio 22]] d. [[Marijampolė]]je, [[Kvietiškio dvaras|Kvietiškio dvaro]] laukuose tarp [[1831 m. sukilimas|sukilėlių]] ir [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s.
[[1830]] m. prasidėjus sukilimui, Marijampolė atsidūrė sukilėlių ir Rusijos kariuomenės aktyvių veiksmų zonoje. Tų pačių metų gruodžio mėnesį mieste ir apskrityje buvo suformuotas sukilėlių kariuomenės dalinys (apie 3800 karių), kuriam vadovavo Antanas Pušeta ir Karolis Šonas. [[1831]] m. [[sausio 6]]-[[sausio 7|7]] d. į miestą iš [[Kaunas|Kauno]] atvyko du Rusijos kariuomenės pulkai su 12 patrankų. Sukilėliams kariaujant partizaninį karą, į miestą buvo atsiųsta dar daugiau Rusijos armijos dalinių.
Sukilėliai užimti miestą pabandė [[1831]] m. [[balandžio 22]] dieną. Sukilėliai iš trijų pusių puolė Marijampolėje dislokuotą kariuomenės įgulą, kurią sudarė jau trys su puse pėstininkų pulko su patrankomis ir 256 kazokai. 300 sukilėlių žuvo, daug nuskendo [[Šešupė]]je, 1170 pateko į nelaisvę. Tai didžiausias Užnemunės sukilėlių pralaimėjimas.<ref>[http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/logistikos_valdyba/padaliniai_559/lietuvos_didziojo_kunigaikscio_vytenio_bendrosios_paramos_logistikos_batalionas/bataliono_istorija_597.html Kariuomenių kaita Marijampolėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150523011939/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/logistikos_valdyba/padaliniai_559/lietuvos_didziojo_kunigaikscio_vytenio_bendrosios_paramos_logistikos_batalionas/bataliono_istorija_597.html |date=2015-05-23 }}</ref>
Daugiau kaip 50 žuvusių sukilėlių buvo palaidoti Liepų sode, per 100 - – parapijos kapinėse, 100 - – šventoriuje.<ref>[http://www.marijampole.lt/go.php/lit/Marsrutai/527 Kultūros paveldo objektai ir lankytinos vietos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305042731/http://www.marijampole.lt/go.php/lit/Marsrutai/527 |date=2016-03-05 }}</ref>
== Literatūra ==
* Wacław Tokarz, Wojna polsko-rosyjska 1830 i 1831, Warszawa 1993
* Zbigniew Zacharewicz, Antoni Puszet, w: Polski Słownik Biograficzny, t. XXIX,s. 1986 s. 435-437435–437.
