Elena Urbaitytė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.8
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas citavimo šablonų tvarkymas (penktas etapas).
Eilutė 27:
Savo mene E. Urbaitytė siekė sujungti tapybą, skulptūrą ir architektūrą. To pavyzdys – jos skulptūrinė serija, pavadinta „Nutapyti paviršiai“ (1987 m.) ir „Instaliacija“ (1990 m.) – mišriu būdu sukurti darbai, eksponuojami Long Ailendo universitete. Jau nuo [[1979]] m. menininkė visiškai atsidavė skulptūrai, jos pirmi rezultatai rodyti „Phoenix“ galerijoje, pavadinti „Apšviesta statyba“. [[Spalva]] tapyboje jai buvo svarbiausia priemonė, o perkelta į skulptūrą virto milžiniška instaliacija arba montažu.
 
Beveik 84 metų skulptorė didžiausią dalį savo kūrinių paliko Lietuvos muziejams. Jų taip pat galima pamatyti atvirose erdvėse Vilniuje ir kitur: „Erdvės skrydis“ ([[1992]] m.) yra prie Spaudos rūmų, „Atspindžiai“ (1996 m.) – [[Europos parkas|Europos parke]], penkios skulptūros iš serijos „Plienas dabar“ (1997 m.) – [[VGTU|Technikos universiteto]] bibliotekos kieme Vilniuje ir t. t. Maža dalis jos archyvų ir keli meno darbai liks ALKAI [[Putnamas|Putname]] ir Pasaulio lietuvių centrui [[Lemontas|Lemonte]]. <ref>[http://ct.svs.lt/7md/?kas=straipsnis&leid_id=533&st_id=5608 Stasys Goštautas. Elena Urbaitytė. in memoriam. 7 MENO DIENOS, 2006-03-03 nr. 698]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio 2021mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
 
== Šaltiniai ==