Helmuth von Moltke: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
Citavimo šablonų tvarkymas (ketvirtas etapas).
S Citavimo šablonų tvarkymas (trečias etapas). |
S Citavimo šablonų tvarkymas (ketvirtas etapas). |
||
Eilutė 25:
Dar prieš prasidedant kariniams veiksmams ir [[Pirmasis Marnos mūšis|Pirmajam Marnos mūšiui]] [[1914]] m., Moltkė buvo pakviestas pas kaizerį Vilhelmą II, kuris buvo informuotas princo [[Karl Max Lichnowsky|Karlo Makso Lichonovskio]], jog [[Britų imperija|Britanijos]] užsienio reikalų sekretorius, seras [[Edward Grey|Edvardas Grėjus]], siūlė Didžiosios Britanijos neutralumą karo metu, jei tik nebus užpulta [[Prancūzija]]. Sužinojęs šią informaciją ir matydamas, jog karo dviem frontais įmanoma išvengti, kaizeris įsakė Moltkei visas pajėgas, kurios turėtų būti sutelktos [[Vakarų frontas (Pirmasis pasaulinis karas)|Vakarų fronte]], perkelti į [[Rytų frontas Pirmajame pasauliniame kare|Rytų frontą]] kovoti prieš [[Rusijos imperija|Rusiją]]. Moltkė nesutiko su tokiu pasiūlymu, pagrįsdamas savo sprendimą tuo, kad pajėgų perkėlimas į kitą frontą būtų buvęs per daug drastiškas pokytis po tokio ilgo ir kruopštaus karinių pajėgų mobilizacijos planavimo. Anot jo, toks pajėgų perkėlimas būtų sukėlęs chaosą rytų fronte, todėl privaloma laikytis plano, kuris jau buvo pradėtas vykdyti. Po metų generolas [[Hermann von Staab|Hermanas fon Štabas]] piktinosi šitokiu Moltkės sprendimu, grįsdamas savo nuomonę knyga, kurioje išsamiai paaiškinta, kokio plano Vokietijos imperijos kariuomenė turėtų laikytis šitokioje situacijoje.<ref name="Tuchman62">{{cite book |last=Tuchman |first=Barbara |title=The Guns of August |publisher=Ballantine Press |location= |year=1962 |isbn= |accessdate=8 August 2013}}</ref> Nors vėliau buvo išsiaiškinta, kad Lichonovis klaidingai interpretavo Grėjaus pasiūlymą,<ref name="Tuchman62" /> o kaizeris galiausiai vis tiek nurodė Moltkei laikytis pirminio plano, pastarojo sveikata smarkiai suprastėjo dėl šio konflikto ir nesėkmės Marnos mūšyje, tad jo pareigas [[1914]] m. [[spalio 25]] d. užėmė [[Erich von Falkenhayn|Erikas fon Falkenhajenas]].
Vis dar yra išlikęs klausimas, ar galima vokiečių nesekmės Marnos mūšio galutinėjė stadijoje pagrindiniu kaltininku laikyti Moltkę. Kai kurie kritikai teigia, jog vokiečių pralaimėjimą lėmė Moltkės sprendimas susilpninti [[Šlifeno planas|Šlifeno planą]]. Įrašai dokumentuose rodo, jog Moltkė buvo susirūpinęs frontu ties Rusija, todėl išsiuntė dalį pajėgų į rytus. Iš tiesų, dar prieš karą į rytų frontą buvo perkelta 180 000 vyrų.<ref>{{cite book |last=Crowley |first=Robert |editor-first=Robert |editor-last=Crowley |title=What If? |publisher=Penguin Group |date=2001 m. rugsėjo 1
=== Vėlesnė veikla ir mirtis ===
| |||