Estų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Papildyta informacija |
||
Eilutė 14:
* ekk — [[bendrinė estų kalba]]
* vro — [[veru kalba]]|
sil=?|paveikslėlio tekstas=Istorinis plitimas:
{{legend|#1E90FF|Šiaurės estų tarmė}}
{{legend|#87CEEB|Pietų estų tarmė}}|paveikslėlis=Idioma estonio.PNG}}
'''Estų kalba''' (''eesti keel'') – oficiali [[Estija|Estijos]] valstybės kalba, priklauso [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] pogrupiui. Ja kalba apie 1,1 mln. žmonių, dauguma iš jų gyvena Estijoje.
eilutė 23 ⟶ 25:
Estų kalbos žodžių tvarka yra gerokai laisvesnė nei [[anglų kalba|anglų kalbos]], tačiau pagrindinė tvarka yra subjektas-veiksmažodis-objektas.
== Istorija ==
Dvi skirtingos istorinės estų tarmės, šiaurės ir pietų estų tarmės, atsirado dėl šiuolaikinių estų protėvių migracijos į Estijos teritoriją mažiausiai dviem skirtingomis bangomis, abiem grupėms kalbant labai skirtingomis [[Baltijos finų kalbos|baltijos finų]] tarmėmis. Šiuolaikinė standartinė estų kalba susiformavo šiaurės Estijos tarmių pagrindu.
Seniausi rašytiniai Estijos finų kalbų šaltiniai datuojami XIII amžiumi. Henriko Latvio senojoje Livonijos Kronikoje yra estiškų vietovardžių, žodžių ir sakinių fragmentų.
=== Estų literatūra ===
Ankstyviausi išlikę jungtinės (šiaurės) estų kalbos pavyzdžiai yra vadinamosios ''Kullamaa'' maldos, datuojamos nuo 1524 iki 1528 m.<ref>{{Cite book |last=Kurman |first=George |url=https://books.google.com/books?id=owQBH74N8CIC&pg |title=The Development of Written Estonian |date=1997 |publisher=RoutledgeCurzon |location=London |language=en}}</ref> 1525 m. buvo išspausdinta pirmoji estų kalba išleista knyga. Ji buvo [[Liuteronybė|liuteronų]] rankraštis, kuris taip ir nepasiekė skaitytojo ir buvo sunaikintas iškart po išleidimo.
Pirmoji išlikusi estiška knyga - tai ''S. Wanradto'' ir ''J. Koello'' 1535 m., protestantiškosios reformacijos laikotarpiu, parašytas dvikalbis liuteronų katekizmo vertimas į [[Vokiečių kalba|vokiečių]] ir estų kalbas. Estų kalbos gramatikos knyga, skirta kunigams, buvo išspausdinta vokiškai 1637 m.<ref>{{Cite book |last=Dalby |first=Andrew |url=https://books.google.com/books?id=CnckpL8auSIC |title=Dictionary of Languages: The Definitive Reference to More Than 400 Languages |date=2004 |publisher=Columbia University Press |isbn=0-231-11569-5 |edition=rev. |location=New York |page=182}}</ref> [[Naujasis Testamentas]] į pietų estų tarmę buvo išverstas 1686 m. (į šiaurės estų tarmę - 1715 m.). Šias dvi tarmes, remdamasis šiaurės estų tarme, suvienijo [[Antonas Tor Helė]].
Estų literatūra gimė 1810-1820 m., kai buvo išleisti [[Kristijanas Jakas Petersonas|Kristijano Jako Petersono]] patriotiniai ir filosofiniai eilėraščiai. Petersonas, kuris buvo pirmasis [[Tartu universitetas|Dorpato universiteto]], kuriame mokėsi vokiečių kalba, studentas, pripažinęs savo estišką kilmę, paprastai laikomas estų nacionalinės literatūros pranašu ir moderniosios estų poezijos pradininku. Jo gimtadienis, kovo 14 d., Estijoje švenčiamas kaip gimtosios kalbos diena.<ref>{{Cite book |last=O'Connor |first=Kevin |url=https://books.google.com/books?id=IpR0-OrrwssC&pg=PA126 |title=Culture and Customs of the Baltic States |date=2006 |publisher=Greenwood Press |isbn=0-313-33125-1 |location=Westport, CT |page=126 |language=en}}</ref> Petersono eilėraščio "Kuu" fragmentas išreiškia reikalavimą atkurti estų kalbos prigimtinę teisę:
:''Kas siis selle maa keel''
:''Laulutuules ei või''
:''Taevani tõustes üles''
:''Igavikku omale otsida?''
Lietuviškai:
:''Ar gali šio krašto kalba''
:''Užkalbėjimo vėjyje''
:''Kylanti į dangų''
:''Nesiekti amžinybės?''
::''Kristjan Jaak Peterson''
Šiuolaikiniais laikais [[Jaan Kross|Janas Krosas]],<ref>[https://books.google.com/books?as_q=&num=20&btnG=Google+Search&&as_auth=Jaan+Kross Jaan Kross] at Google Books</ref> [[Jaan Kaplinski|Janas Kaplinskis]]<ref>[https://books.google.com/books?as_q=&num=20&btnG=Google+Search&&as_auth=Jaan+Kaplinski Jaan Kaplinski] at Google Books</ref> ir [[Vivi Luikė]] yra trys geriausiai žinomi ir daugiausiai verčiami Estijos rašytojai.
== Raštas ==
eilutė 110 ⟶ 136:
Verų tarmė kartais yra laikoma atskira kalba, kuri buvo pradėjusi formuotis kaip savarankiška [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalba.
== Šaltiniai ==
{{išn}}
== Nuorodos ==
| |||