Vikipedija

Lietuvos ir Meksikos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
14 890 keitimai
Išnašų tvarkymas
Eilutė 38:
Tarp [[1900]] metų ir [[Antrasis Pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] į Meksiką imigravo 700 Lietuvos gyventojų, daugiausia [[litvakai|litvakų]].<ref>[https://www.enlacejudio.com/2018/04/20/el-secreto-lituano-de-la-sinagoga-historica-justo-sierra-entrevista-exclusiva-con-ronen-weisser/ El Secreto Lituano de la Sinagoga Histórica Justo Sierra (ispanų k.)]</ref>
 
[[1921 m.]] gegužės 5 d. Meksikos vyriausybė per Meksikos pasiuntinį Vašingtone Manuelį Telfesą Lietuvos atstovui Vašingtone [[Jonas Vileišis|Jonui Vileišiui]] įteikė raštą, kuriame pareiškė pripažįstanti Lietuvą ''de jure'' ir ''de facto''.<ref name="Skirius_24">Skirius, 24 psl.</ref> Nors Jonas Vileišis rodė iniciatyvą, kad Lietuvos valdžia paskirtų savo konsulą į Meksiką, nei konsulato įsteigta, nei formalių diplomatinių santykių užmegzta ilgą laiką nebuvo. [[JAV]] sugriežtinus kvotas imigrantams, 1924 m. gruodžio 10 d. Užsienio reikalų ministerijos sekretorius J. Brėdikis kreipėsi į Lietuvos pasiuntinybę JAV, prašydamas informacijos apie atvykusių svetimšalių galimybę įgyti Meksikos ir Kubos pilietybę, ir kiek laiko tai trunka. Buvo gautas memorandumas iš Meksikos ambasados su išdėstytomis sąlygomis.<ref>Skirius, 24 psl.<name=Skirius_24/ref>
 
1930 m. vasario 1 d. generalinis konsulas Niujorke [[Povilas Žadeikis]] pranešė pasiuntiniui [[Bronius Kazys Balutis|B. K. Balučiui]], kad meksikietis Manuelis Urbino siūlosi būti Lietuvos garbės konsulu Meksikoje. Augant į Meksiką emigravusių Lietuvos piliečių skaičiui konsulato klausimas darėsi vis aktualesnis.<ref>Skirius, 24 psl.<name=Skirius_24/ref> P. Žadeikiui kreipusis į Meksikos užsienio reikalų ministerijos darbuotoją Luisą Lupianą, šis laiške rekomendavo garbės konsulo pareigoms [[Tomas Vilchis|Tomą Vilchį]].<ref>Skirius, 24 psl.<name=Skirius_24/ref> B. K. Balučio iniciatyva 1932 m. kovo 16 d. Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]] paskyrė Tomą Vilchį Lietuvos garbės konsulu Meksikoje ir kreipėsi į Meksikos vyriausybę, prašydamas jį pripažinti šiose pareigos, į ką Meksikos prezidentas tų pačių metų [[liepos 19]] d., o pritarus Meksikos Kongresui — ir oficialiai patvirtintas.<ref name="Skirius_26">Skirius, 26 psl.</ref> Tapęs garbės konsulu Tomas Vilchis Lietuvos kreipėsi į B. K. Balutį, prašydamas atsiųsti leidinių apie Lietuvą prancūzų ir anglų kalbomis, o taip pat lietuvių kompozitorių kūrinių orkestrui, su kuriais jis norėjo supažindinti Meksikos visuomenę.<ref>Skirius, 26 psl.<name=Skirius_26/ref> Konsulatas įsteigtas Av. Fco. l. Madero 1. Desp. 208 y 209, Apartado Postal 2161 [[Meksikas|Meksiko]] mieste.<ref>Skirius, 26 psl.<name=Skirius_26/ref> Vis dėlto tarp 1933 ir 1939 m. konsulato veikla P. Žadeikio apibūdinta kaip vangi, tokia, tarsi jos „išvis nebūtų“.<ref>Skirius, 26 psl.<name=Skirius_26/ref> Daroma prielaida, kad prastos garbės konsulo anglų kalbos žinios galėjusios būti viena priežasčių, kodėl susirašinėjimai su Lietuvos atstovais Amerikoje ir su URM Kaune vykdavo retai.<ref>Skirius, 27 psl.<name=Skirius_26/ref> ▼
1930 m. vasario 1 d. generalinis konsulas Niujorke P. Žadeikis pranešė pasiuntiniui B. K. Balučiui, kad meksikietis Manuelis Urbino
▲siūlosi būti Lietuvos garbės konsulu Meksikoje. Augant į Meksiką emigravusių Lietuvos piliečių skaičiui konsulato klausimas darėsi vis aktualesnis.<ref>Skirius, 24 psl.</ref> P. Žadeikiui kreipusis į Meksikos užsienio reikalų ministerijos darbuotoją Luisą Lupianą, šis laiške rekomendavo garbės konsulo pareigoms [[Tomas Vilchis|Tomą Vilchį]].<ref>Skirius, 24 psl.</ref> B. K. Balučio iniciatyva 1932 m. kovo 16 d. Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]] paskyrė Tomą Vilchį Lietuvos garbės konsulu Meksikoje ir kreipėsi į Meksikos vyriausybę, prašydamas jį pripažinti šiose pareigos, į ką Meksikos prezidentas tų pačių metų [[liepos 19]] d., o pritarus Meksikos Kongresui — ir oficialiai patvirtintas.<ref>Skirius, 26 psl.</ref> Tapęs garbės konsulu Tomas Vilchis Lietuvos kreipėsi į B. K. Balutį, prašydamas atsiųsti leidinių apie Lietuvą prancūzų ir anglų kalbomis, o taip pat lietuvių kompozitorių kūrinių orkestrui, su kuriais jis norėjo supažindinti Meksikos visuomenę.<ref>Skirius, 26 psl.</ref> Konsulatas įsteigtas Av. Fco. l. Madero 1. Desp. 208 y 209, Apartado Postal 2161 [[Meksikas|Meksiko]] mieste.<ref>Skirius, 26 psl.</ref> Vis dėlto tarp 1933 ir 1939 m. konsulato veikla P. Žadeikio apibūdinta kaip vangi, tokia, tarsi jos „išvis nebūtų“.<ref>Skirius, 26 psl.</ref> Daroma prielaida, kad prastos garbės konsulo anglų kalbos žinios galėjusios būti viena priežasčių, kodėl susirašinėjimai su Lietuvos atstovais Amerikoje ir su URM Kaune vykdavo retai.<ref>Skirius, 27 psl.</ref>
 
Nors Meksikoje lietuvių bendruomenė didelė nebuvo, 1933 metais lietuvių, kaip ir kai kurių kitų šalių ar rasių migrantų, atvykimas į Meksiką buvo apribotas, 1934 m. sąrašas išplėstas, įtraukiant ir žydus.<ref name=FitzGerald>{{cite book|last1=FitzGerald|first1=David Scott|last2=Cook-Martín|first2=David|title=Culling the Masses|date=2014|publisher=Harvardo Universiteto leidykla|isbn=978-0674729049|page=220|url=https://books.google.com/books?id=wXWWAwAAQBAJ&q=Culling+the+Masses+Mexico+table+6.1&pg=PA219|access-date=2015 m. gruodžio 16 d}}</ref> [[1935 m.]] prasidėjo derybos tarp Meksikos ir Lietuvos vyriausybių dėl Draugystės ir Prekybos sutarčių pasirašymo.<ref>Skirius, 28 psl.<name=Skirius_28/ref> Buvo siūlyta, kad Lietuvos pasiuntinys Vašingtone galėtų įteikti savo kredencialus Meksikos vyriausybei, o Meksika iš savo pusės tokias pat pareigas galėtų pavesti atlikti savo pasiuntiniams Švedijoje ar Vokietijoje pagal Lietuvos vyriausybės pageidavimą.<ref>Skirius, 28 psl.<name=Skirius_28/ref> Derybose būta daug pauzių, tad tik 1938 m. pradžioje Lietuvos ministrų kabinetas Meksikos vyriausybės pateiktam ir šiek tiek papildytam draugystės sutarties projektui pritarė.<ref name="Skirius_29">Skirius, 29 psl.</ref> 1938 m. [[gegužės 31]] d. Vašingtone Lietuvos pasiuntinys P. Žadeikis ir Meksikos ambasadorius F. Castillo Najera dviem egzemplioriais pasirašė Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Meksikos Valstijų Respublikos draugiškumo sutartį.<ref>Skirius, 29 psl.<name=Skirius_29/ref> JAV spauda (''[[Washington Post]]'' 1938 m. birželio 2 d.) labai trumpai paskelbė apie pasirašytą sutartį. Tuo tarpu dienraštis „Lietuvos aidas“ pranešė ne tik apie sutarties pasirašymą, bet ir trumpai aprašė Meksiką, pristatydamas ekonominę ir politinę padėtį ir akcentuodamas šalies turtingumą naftos ištekliais.<ref>Skirius, 29 psl.<name=Skirius_29/ref>
 
1938 m. [[gruodžio 12]] d. sutartį ratifikavo Meksikos Senatas. Lietuvos ir Meksikos Draugystės sutarties ratifikacijomis Meksikos ambasadoje Vašingtone buvo apsikeista [[1939 m.]] rugpjūčio 29 d.<ref name="Skirius_30">Skirius, 30 psl.</ref> Tačiau tai neįnešė daugiau dinamikos į santykius tarp dviejų šalių. E. Turauskas 1940 m. [[gegužės 22]] d. kreipėsi į pasiuntinį P. Žadeikį, prašydamas suteikti žinių apie Tomo Vilchio, kaip Lietuvos garbės konsulo, veiklą.<ref>Skirius, 27 psl.</ref> 1939 m. liepos 18 d. garbės konsulas užklausė konsulo J. Budrio, ar šis negalėtų parūpinti 500 knygų apie Lietuvą ispanų kalba, tačiau į šį prašymą J. Budrys atsakė iš dalies — išsiuntė straipsnių apie Lietuvą ispanų kalba, kurie buvo publikuoti Kubos spaudoje.<ref name="Skirius_28">Skirius, 28 psl.</ref> Be to, J. Budrys pateikė informaciją apie Lietuvos geopolitiką: Klaipėdos praradimo ir Vilniaus krašto susigrąžinimo pasekmes valstybei, kreipdamasis į garbės konsulą, prašydamas rinkti aukas Meksikoje ir kitose Centrinės Amerikos šalyse pabėgėliams iš Lenkijos ir Klaipėdos krašto bei nualintam Vilniaus kraštui paremti.<ref>Skirius, 28 psl.<name=Skirius_28/ref> Tačiau nėra informacijos, kad konsulas būtų kiek nors tokių aukų surinkęs.<ref>Skirius, 28 psl.<name=Skirius_28/ref> Lietuvos atstovai JAV ir kiti diplomatai nė karto nebuvo susitikę su Tomu Vilchiu ir net nebuvo bendravę telefonu.<ref>Skirius, 28 psl.<name=Skirius_28/ref>
 
Dokumentų pasikeitimo [[1939 m.]] proga ambasadorius dr. don Francisko Castillo Najera išreiškė viltį, kad Lietuvos vyriausybė Meksikai galbūt jau paskirs savo atstovą, nors ir reziduojantį Vašingtone, o Meksikos vyriausybė atsilygins panašiu paskyrimu. Tačiau oficialus paskyrimas taip ir nespėtas įgyvendinti.<ref>Skirius, 30 psl.<name=Skirius_30/ref>
 
=== Santykiai 1938–1940 m. ir Lietuvos okupacijos metais ===
eilutė 64 ⟶ 63:
Lietuvių kalba išleista [[Vicente Riva Palacio|Visentės Rivos Palasijo]], [[Juan Rulfo|Chuano Rulfo]], [[Carlos Fuentes|Karloso Fuenteso]] ir kitų kūrinių.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/meksikos-literatura/ Meksikos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)]</ref>
 
2006 m. Vilniuje surengtos Meksikos dienos. [[Šv. Kristoforo orkestras]] atliko Meksikos kompozitorių M. M. Ponce’s, C. Chávezo, J. P. Moncayo (Huapango) ir kitų kūrinius. Griežė smuikininkas virtuozas C. A. Romero Giordiano, orkestrui dirigavo kompozitorius ir dirigentas A.[[Aleksandras Šimelis]]. 2008 m. Meksikos ansamblis ''Cappella Cervantina'' (vadovas ir solistas H. Franco, pučia išilginę fleitąfleitininkas) per Vilniaus festivalį atliko XVI–XVIII[[XVI a.|XVI]]–[[XVIII a.]] Meksikos ir ispanų kompozitorių vokalinius ir instrumentinius kūrinius, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertavo dainininkas (tenoras) R.[[Ramón Vargas|Ramonas Vargasas]].<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/meksikos-muzika/ Meksikos muzika – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)]</ref>
 
Savu laiku Lietuvoje buvo populiarios meksikietiškos telenovelės. Lietuviškai dubliuotos ir per televiziją rodytos telenovelės „[[Abrázame muy fuerte|Apkabink mane]]“, ''[[El Manantial]]'', ''[[La Intrusa]]'', ''[[El noveno mandamiento]]'' ir kitos. Meksikos įvaizdžiai kartais pasireiškia Lietuvoje – pavyzdžiui, populiari populiariosios muzikos grupė „[[Kastaneda]]“ yra sukūrusi kadaise išpopuliarėjusią dainą „Mama, nupirk man sombrero“, kurioje žaidžiama meksikietiškais tropais. Lietuvoje vis populiarėja [[meksikietiška virtuvė]].
eilutė 74 ⟶ 73:
* Eksportas sudaro 20,34 mln. eurų; Meksika yra 63-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
* Importas sudaro 7,37 mln. eurų; Meksika yra 64-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama produkcija: neorganiniai chemikalai (30%); (ne)alkoholiniai gėrimai ir actas (20%); elektros mašinos, jų įranga, dalys (įsk.įskaitant TVtelevizijos, garso įrangą) (14%); plastikai ir jų dirbiniai (13%); reaktoriai, katilai, jų dalys (5%).
 
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Meksika yra 73-a (investicijos siekia 70 tūkst. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Meksikoje 2020 m. buvo 470 tūkst. eurų (38-a vieta pagal apimtį).<ref name=URM_prekyba/>
eilutė 93 ⟶ 92:
* 2001–2006 m. – [[Vygaudas Ušackas]] (rezidavo Vašingtone)
* 2007–2010 m. – [[Audrius Brūzga]] (rezidavo Vašingtone)
* 2010–2015 m. – [[Žygimantas Pavilionis]], (rezidavo Vašingtone)
* nuo 2015-2020 m. – [[Rolandas Kriščiūnas]] (reziduojarezidavo Vašingtone)
* nuo 2021 m. – [[Audra Plepytė]] (reziduoja Vašingtone)
 
== Meksikos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai Meksikos piliečiai ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_ir_Meksikos_santykiai"