Durpės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.119.92.182 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nomad keitimas) Žyma: Atmesti |
Ištaisiau klaidą žodyje ,,antiseptinių" jis buvo parašytas klaidingai: ,,antispetinių". |
||
Eilutė 5:
Durpės formuojasi [[pelkė]]se. Daugiau kaip 80 % pelkių galima rasti didesnį ar mažesnį durpių sluoksnį. Durpės dengia apie 3 % [[Žemė]]s paviršiaus. Lietuvoje durpės sudaro 6,4 % šalies ploto, [[Estija|Estijoje]] – 22 %, [[Suomija|Suomijoje]] – 33 %. Esant palankioms sąlygoms durpės per ilgą geologinį laikotarpį virsta [[lignitas|lignitu]], o vėliau ir [[akmens anglis|akmens anglimi]]. Durpės naudojamos [[kuras|kurui]], žemės ūkyje – [[kraikas|kraikui]], o perpuvusios – dirvoms tręšti. Spalva – tamsiai ruda.
Ši uoliena dideliais kiekiais randama [[Rusija|Rusijoje]], [[Skandinavija|Skandinavijoje]], [[Kanada|Kanadoje]] ir kitose šalyse, kurios yra palyginti aukštose [[platuma|platumose]]. Įmonė, kasanti durpes, vadinama [[durpių įmonė|durpių įmone]], o vieta, kur jos kasamos, vadinama [[durpynas|durpynu]]. Dažniausiai perdirbamos mechaniniu arba cheminiu būdu. Pastaruoju būdu pedirbant gaunamas durpių puskoksis, durpių [[dujos]], [[amoniakas]], [[acto rūgštis]], durpių [[spiritas]] ir kiti produktai. Kai kurios durpių rūšys dėl
[[Lietuva|Lietuvoje]] aptikta daugiau nei 40 rūšių durpių. Labiausiai paplitę žemapelkinės durpės, kurios sudaro apie 60 % visų durpių išteklių. Iš jų daugiausia randama raistinio potipio alksninės rūšies durpės. Aukštapelkinės durpės sudaro apie 30 % durpių išteklių. Iš jų gausiausią dalį sudaro plyninės durpės, tarp kurių vyrauja fuskuminė rūšis.{{šaltinis|{{VLE|V|224-225||Durpės}}}}
| |||