Pramonės perversmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

87 baitai pašalinti ,  prieš 5 mėnesius
S
nėra keitimo aprašymo
(+vle)
SNo edit summary
 
{{Šaltiniai|nuo=2015 m. balandžio|neturi_nuo=2007 m. gruodžio+}}
 
[[Vaizdas:Maquina vapor Watt ETSIIM.jpg|thumb|250px|[[James Watt|Džeimso Vato]] garo mašina, išjudinusi pramonės perversmą Britanijoje ir visame pasaulyje]]
 
'''Pramonės perversmas''', arba '''industrinė revoliucija''', pokyčiai gamybos technologijoje bei organizacijoje, kurių metu buvo pereita nuo manufaktūrinės prie stambiosios mašininės gamybos<ref>''Pramonės perversmas.'' [https://www.vle.lt/straipsnis/pramones-perversmas/ Visuotinė lietuvių enciklopedija]</ref>. Pramonės perversmas ir jį sekusi [[industrializacija]] buvo ryškios ilgo Europos modernizacijos proceso, prasidėjusio jau XVIII a., sudėtinės dalys. [[JK|Didžiojoje Britanijoje]] perversmas įvyko XVIII a. 7 dešimtmetyje – XIX a. 3 dešimtmetyje, [[Prancūzija|Prancūzijoje]] – XVIII a. pabaigoje – XIX a. 6 dešimtmetyje, [[Vokietija|Vokietijoje]] – XIX a. pr. – XIX a. 7–8 dešimtmečiuose, [[Italija|Italijoje]] – XIX a. 5 dešimtmetyje – XIX a. pabaigoje, didžiojoje dalyje Rytų Europos šalių – XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Pagrindiniai pramoninio perversmo rezultatai buvo darbo mechanizacija, masinė gamyba ir garo panaudojimas.
 
== Pradžia ==
== Pramonės perversmo pradžia ==
Pradžia perversmui buvo duota smulkiais išradimais [[Anglija|Anglijos]] Lankašyro grafystėje, iš kurių bene svarbiausias – „Jenny“ verpimo mašinos išradimas (Jamesas Hargreavesas; patentuotas [[1765]] m., nors kojos buvo išlaisvintos, darbininkams jas tekdavo sukti rankomis). [[1769]] m. Richardas Arkwrightas pritaikė šiai mašinai varomąją jėgą, kas žymiai pagreitino jos darbą (pradžioje su vėjo energija, tad pirmasis fabrikas, kuriame buvo šių mašinų, pavadintas „Vėjo malūnas“, vėliau buvo varoma vandens energija; šioms mašinoms reikėjo statyti specialias patalpas su jėgos varomosiomis, taigi jos buvo stacionarios, skirtingai nei „Jenny“). Šie atradimai iš esmės ir tapo pagrindu mašinų raidai kitose srityse, bet jie pradėjo atpalaiduoti ir darbo jėgą.
 
XIX a., kadangi medinės audimo staklės buvo nepakankamai tvirtos, imta gaminti metalines mašinas – tai skatino [[metalurgija|metalurgijos]] pramonės vystymą. Ieškant vis grynesnės ir tvirtesnės geležies, buvo vystoma [[ketus|ketaus]] ir [[plienas|plieno]] gamyba. [[1856]] m. seras Henry Bessemeras užpatentavo konverterinį plieno gamybos būdą. Nors iš pradžių jis buvo neparankus Vidurio Europos plieno pramonei, kadangi ten geležies rūda turėjo daug fosforo, ši problema buvo išspręsta [[1870]] m. Po to aukštos kokybės plienas galėjo būti lydomas daug pigiau ir gausiau. Plienas ne taip rūdijo kaip geležis, buvo patvaresnis ir lengviau apdorojamas, todėl jis buvo labai plačiai pritaikytas geležinkelio bėgiams tiesti, laivams, tiltams, dangoraižiams, traukiniams statyti, mašinoms gaminti. XIX a. 8 dešimtmetyje išradus elektrolitinį būdą, iš kriolito bei aliuminio oksido lydalo pradėtas gaminti aliuminis. 9 dešimtmetyje dėl alotropijos rinkoje pasirodė platus asortimentas aukštos kokybės lydinių, tinkamų įrankiams ir ginklams gaminti.
 
== Rezultatai ==
== Pramonės perversmo rezultatai ==
Darbo pasidalijimas ir specializacija paskatino didžiulį našumo padidėjimą. Pasikeitusi technologija skatino pramonės koncentraciją, todėl vietoje amatininkų cechų atsirado fabrikai, kuriuose tinkamai mašinų veiklai palaikyti buvo įdarbinami tūkstančiai žmonių. Juose stengtasi gaminti greičiau ir pigiau, taikant darbo pasidalijimo principą: darbininkui teliko be paliovos kartoti elementarius judesius ir jis tapo tik didžiulės gamybinės sistemos sraigteliu.
 
46 789

pakeitimai