Akcinė bendrovė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žyma: Rankinis atšaukimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Kartais įkurti [[įmonė|įmonę]] pritrūksta lėšų ar nenorima rizikuoti didesne turto dalimi, todėl siekiant akumuliuoti lėšas kuriamos akcinės ar uždaros akcinės bendrovės statusą turinčios [[bendrovė]]s. Taip pat akcinės ar uždaros akcinės bendrovės kuriamos siekiant apsidrausti nepavykus [[verslas|verslui]] nuostolių perėjimo į privatų turtą.
== Akcinės ar uždaros akcinės bendrovės valdymas ==▼
[[Vaizdas:Bendroves valdymas.jpg|250px|right|thumb]]▼
Aukščiausias bendrovės valdymo organas yra [[akcininkų susirinkimas]]. Jis tvirtina [[bendrovės įstatai|bendrovės įstatus]], [[stebėtojų taryba|stebėtojų tarybą]], jei stebėtojų taryba nesudaroma, tai [[bendrovės valdyba|bendrovės valdybą]], jei bendrovės valdyba nesudaroma išrenkamas bendrovės [[generalinis direktorius|vadovas]], išrenka išorės [[Audito įmonė|audito įmonę]], paskirsto pelną, didina ar mažina [[įstatinis kapitalas|įstatinį kapitalą]] ir kt.▼
Stebėtojų taryba [[akcininkas|akcininkų]] susirinkimo suteiktų įgaliojimų ribose kontroliuoja bendrovės veiklą, renka valdybos narius, jei nėra numatyta bendrovės valdyme valdybos narių institucijos paskiria vadovą. Valdybos nariai jiems suteiktų įgaliojimų ribose kolegialiai dalyvauja bendrovės valdyme, su jais bendrovės vadovas privalo derinti svarbesnius, bendrovės nuostatuose nurodytus sprendimus. Bendrovės vadovas vienvaldžiai priima sprendimus savo įgaliojimų ribose.▼
Įprasta, kad kuo mažesnė bendrovė tuo ji turi mažiau valdymo institucijų. Jei bendrovės vienintelis ar pagrindinis akcininkas save paskiria bendrovės vadovu, tai jisai žinoma sau pačiam suteikę plačius įgaliojimus, jei paskiriamas kitas žmogus, tai siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams ir turto pasisavinimui jam suteikiami mažesni įgaliojimai.▼
[[Sutarčių teisė]]je nėra vertinama ar produkcija ir paslaugos buvo pardavinėjami per pigiai, ar perkami per brangiai. Turto iššvaistymas laikomas, tik kai turtas pasidovanojamas ar padovanojamas ar tiesiog atiduodamas. Todėl bendrovės vadovas, jei tai nenumatyta jo įgaliojimuose neturi teisės [[labdara]]i skirti bendrovės lėšų. Tiesiog vertinama, ar bendrovę valdanti institucija ar vadovas veikė savo įgaliojimų ribose. Todėl bendrovės nuostatuose nurodoma, nuo kokios sumos bendrovės vadovui sandorį reikia derinti su bendrovės valdybą, jei tokia yra, jei valdybos nėra bendrovės vadovas svarbesnius sprendimus turi derinti su akcininkų susirinkimu. Tai gali būti nekilnojamo turto pirkimas, pardavimas, didesnės paskolos ėmimas ar suteikimas ir t. t. Kita kontrolės priemonė įvairių išlaidų limitavimas, tai kokią suma ar dalis nuo pajamų skiriama įvairių rūšių išlaidoms: [[darbo užmokestis|darbo užmokesčiui]], [[žaliava|žaliavoms]], komunalinėms paslaugoms, [[reklama]]i, prezentacijai ir t. t. Gali būti nustatomi konkretūs algų dydžiai.▼
Nežiūrint visų valdymo kontrolės priemonių bendrovės veiklos sėkmė labai priklauso nuo visų bendrovę valdančių ir dirbančių darbuotojų sąžiningumo ir įžvalgumo.▼
== Akcinės ir uždaros akcinės bendrovės skirtumai ir panašumai Lietuvoje ==
eilutė 28 ⟶ 41:
| Kasmetinis [[auditas|auditinis]] patikrinimas || Privalomas || Privalomas
|}
▲== Akcinės ar uždaros akcinės bendrovės valdymas ==
▲[[Vaizdas:Bendroves valdymas.jpg|250px|right|thumb]]
▲Aukščiausias bendrovės valdymo organas yra [[akcininkų susirinkimas]]. Jis tvirtina [[bendrovės įstatai|bendrovės įstatus]], [[stebėtojų taryba|stebėtojų tarybą]], jei stebėtojų taryba nesudaroma, tai [[bendrovės valdyba|bendrovės valdybą]], jei bendrovės valdyba nesudaroma išrenkamas bendrovės [[generalinis direktorius|vadovas]], išrenka išorės [[Audito įmonė|audito įmonę]], paskirsto pelną, didina ar mažina [[įstatinis kapitalas|įstatinį kapitalą]] ir kt.
▲Stebėtojų taryba [[akcininkas|akcininkų]] susirinkimo suteiktų įgaliojimų ribose kontroliuoja bendrovės veiklą, renka valdybos narius, jei nėra numatyta bendrovės valdyme valdybos narių institucijos paskiria vadovą. Valdybos nariai jiems suteiktų įgaliojimų ribose kolegialiai dalyvauja bendrovės valdyme, su jais bendrovės vadovas privalo derinti svarbesnius, bendrovės nuostatuose nurodytus sprendimus. Bendrovės vadovas vienvaldžiai priima sprendimus savo įgaliojimų ribose.
▲Įprasta, kad kuo mažesnė bendrovė tuo ji turi mažiau valdymo institucijų. Jei bendrovės vienintelis ar pagrindinis akcininkas save paskiria bendrovės vadovu, tai jisai žinoma sau pačiam suteikę plačius įgaliojimus, jei paskiriamas kitas žmogus, tai siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams ir turto pasisavinimui jam suteikiami mažesni įgaliojimai.
▲[[Sutarčių teisė]]je nėra vertinama ar produkcija ir paslaugos buvo pardavinėjami per pigiai, ar perkami per brangiai. Turto iššvaistymas laikomas, tik kai turtas pasidovanojamas ar padovanojamas ar tiesiog atiduodamas. Todėl bendrovės vadovas, jei tai nenumatyta jo įgaliojimuose neturi teisės [[labdara]]i skirti bendrovės lėšų. Tiesiog vertinama, ar bendrovę valdanti institucija ar vadovas veikė savo įgaliojimų ribose. Todėl bendrovės nuostatuose nurodoma, nuo kokios sumos bendrovės vadovui sandorį reikia derinti su bendrovės valdybą, jei tokia yra, jei valdybos nėra bendrovės vadovas svarbesnius sprendimus turi derinti su akcininkų susirinkimu. Tai gali būti nekilnojamo turto pirkimas, pardavimas, didesnės paskolos ėmimas ar suteikimas ir t. t. Kita kontrolės priemonė įvairių išlaidų limitavimas, tai kokią suma ar dalis nuo pajamų skiriama įvairių rūšių išlaidoms: [[darbo užmokestis|darbo užmokesčiui]], [[žaliava|žaliavoms]], komunalinėms paslaugoms, [[reklama]]i, prezentacijai ir t. t. Gali būti nustatomi konkretūs algų dydžiai.
▲Nežiūrint visų valdymo kontrolės priemonių bendrovės veiklos sėkmė labai priklauso nuo visų bendrovę valdančių ir dirbančių darbuotojų sąžiningumo ir įžvalgumo.
== Išnašos ==
{{
[[Kategorija:Įmonių formos]]
| |||