Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
→‎Istorija: papildyta
No edit summary
S (→‎Istorija: papildyta)
 
Pastate įrengta didelė posėdžių salė, specialios patalpos Kauno biržai ir Ekonominei tarybai, rūsyje – slėptuvė.<ref>Žilvinas Rinkšelis, [https://modernizmasateiciai.lt/prekybos-pramones-ir-amatu-rumai/ ''Prekybos, pramonės ir amatų rūmai''], Modernizmas ateičiai. Nuoroda tikrinta 2022-01-03.</ref>
Baigiant vidaus įrangos darbus, interjeras papuoštas garsių tuometinių menininkų darbais: [[freska|freskomis]], [[vitražas|vitražais]], paveikslais, dekoratyvinėmis vazomis, lietuviško stiliaus baldais, eksterjeras – skulptūriniais reljefais. 1938 m. liepos 13 d. „Prekybos, pramonės ir amatų rūmų” organizacija gavo leidimą kurtis naujajame pastate, o 1939 m. vasario 18 d. įvyko rūmų atidarymo iškilmės.<ref name=vdu>Giedrė Milerytė, Vilma Akmenytė-Ruzgienė. [https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/31902/1/ISSN2335-8734_2011_N_11.PG_111-150.pdf Verslo ir valstybės santykiai: Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų istorija 1925–1941 m.]{{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200812170109/https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/31902/1/ISSN2335-8734_2011_N_11.PG_111-150.pdf}}</ref> Rūmų kieme taip pat pastatytas mūrinis garažas, rūmų slėptuvėje įrengtas alaus baras.<ref name="KVR"/> Šalia pastato, dabartinėje Lydos gatvėje, planuota įrengti funikulierių.<ref>Karolina Stažytė, [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/unesco-pripazinimo-besiekiant-10-vertingiausiu-kauno-modernizmo-architekturos-perliuku-973-752182 ''UNESCO pripažinimo besiekiant: 10 vertingiausių Kauno modernizmo architektūros perliukų''], 15min, 2017-02-11. Nuoroda tikrinta 2022-01-17.</ref>
1940 m., praslinkus kelioms dienoms nuo [[Lietuvos okupacija (1940)|Lietuvos okupacijos]] pradžios, į rūmus įsikėlė [[Raudonoji armija]]. Rašytojas, diplomatas [[Ignas Šeinius]] tai sužinojęs vėliau prisiminė: „''Juk tai pats gražiausias naujosios lietuvių architektūros pastatas. Ką pasakys mūsų romėniškos kultūros architektas Žemkalnis, išgirdęs, kad bizantiški vailokiniai koptūrai įsibrovė ir suteršė jo kilnų, turtingų ir skaidrių linijų kūrinį?''“<ref name=vdu/> Pastatą nacionalizuojant, rūmai perduoti Kultūros muziejui.<ref name="TA">[https://tarpukarioarchitektura.lt/objektai/prekybos-pramones-ir-amatu-rumai/ ''Prekybos, pramonės ir amatų rūmai''], Tarpukario architektūra. Nuoroda tikrinta 2022-01-02.</ref> [[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacijos]] laikais rūmuose veikė [[Lietuvos generalinė sritis|Lietuvos generalinio komisaro]] [[Theodor Adrian von Renteln|T. A. fon Rentelno]] administracijos padalinys. Pasak liudininkų, įsikūrus vokiečiams, pastate nebeliko švediškų durų, varinių žiedų, metalinių langų rėmų rankenų, paveikslo, dalies specialiai rūmams pagamintų baldų. Vokiečių reikalavimu uždažytos [[Petras Kalpokas|Petro Kalpoko]] tapytos freskos, jų vietoje nupieštas [[Adolf Hitler|A. Hitlerio]] portretas. Kitais duomenimis, freskos uždažytos jau po karo, iki 1950 m.<ref>Alvydas Samėnas, [https://www.kvb.lt/images/vaizdai/KAVB_istorija_1_dalis_web_1.pdf ''Kauno apskrities viešosios bibliotekos istorija. 1 dalis. Biblioteka sovietiniais metais (1950–1989)''], p. 96, 98. Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kaunas, 2015. Nuoroda tikrinta 2022-01-02.</ref>
10 022

pakeitimai