Laisvoji Fjumės valstybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Samhanin (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = Stato libero di Fiume
|ilgas pavadinimas = Laisvoji FiumėsFjumės valstybė
|paprastas_pav =
|žemynas = Europa
Eilutė 27:
|vėliava_s2 = Flag of the Kingdom of Yugoslavia.svg
|image_flag = Flag of the Free State of Fiume.svg
|vėliava = Laisvosios FiumėsFjumės valstybės vėliava
|image_coat = Coat of arms of the Free State of Fiume.svg
|simbolio_tipas = Herbas
Eilutė 33:
|image_map = Freistaat Fiume 1920-1924.png
|image_map_caption =
|sostinė = [[Rijeka|FiumėFjumė]]
|valstybinės kalbos = oficialios: [[italų kalba|italų]], [[vengrų kalba|vengrų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]]<br>regioninės: [[venetų kalba|venetų]], [[kroatų kalba|kroatų]]
|valdovo_titulas = [[prezidentas]]
Eilutė 42:
|valdymo_metai3 = 1923-1924
|valdovas3 = ''Gaetano Giardino'' (karinis gubernatorius)
|valiuta = [[FiumėsFjumės krona]] (iki 1920 m.)<br>[[Italijos lira]] (nuo 1920 m.)
}}
'''Laisvoji FiumėsFjumės valstybė''' ({{it|Stato libero di Fiume}}), ''Laisvasis FiumėsFjumės miestas'' – nepriklausoma laisvoji valstybė dabartinės Kroatijos teritorijoje, egzistavusi 1920–1924 m. Jos plotas buvo 28 km². Ją sudarė miestas [[FiumėFjumė]] (po Antrojo pasaulinio karo vadinamas [[Rijeka]]), šiauriau esančios kaimiškos teritorijos ir „koridorius“ vakaruose, jungęs su Italija.
 
== Istorija ==
Pirmą kartą FiumėFjumė autonomiją gavo 1719 m., kai miestas [[Imperatorius Karolis VI|imperatoriaus Karolio VI]] dekretu buvo paskelbtas [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] laisvuoju uostu.
1776 m., valdant imperatorei [[Marija Terezė|Marijai Terezei]], miestas buvo priskirtas [[Vengrijos karalystė (1526–1867)|Vengrijos karalystei]], o 1779 m. tapo [[FiumėsFjumės corpus separatum]] (t. y., gavo ''[[corpus separatum]]'' teises), likdamas Vengrijos karalystės dalimi. Miestas buvo trumpam praradęs savo autonomiją 1848 m., kai jį užėmė kroatų [[banas]] [[Josip Jelačić]], kurią atgavo 1868 m., kai vėl prisijungė prie Vengrijos karalystės kaip ''corpus separatum''. Iki 1924 m. FiumėFjumė egzistavo kaip vienoks ar kitoks autonomiškas darinys.
 
XIX a. mieste gyveno [[kroatai]], [[italai]], [[vengrai]] ir kitų tautybių žmonės. Priklausymas vienai ar kitai tautai keitėsi nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, nes tada tautybė daugiausiai nustatydavo pagal kalbą. Dėl ypatingo statuso ir padėties tarp kelių šalių susiformavo sava vietinių gyventojų etninė tapatybė. Vartosenoje buvo oficialios kalbos – [[italų kalba|italų]], [[vengrų kalba|vengrų]] ir [[vokiečių kalba]]. Dauguma dalykinio susirašinėjimo vyko italų kalba, o daug vietinių šeimų namuose kalbėjo vietine tarme – [[venetų kalba]] su kroatų žodžių priemaiša.<ref>''Il nuovo Samani: Dizionario del dialetto fiumano'' (Rome: Società di Studi Fiumani, 2007)</ref> Kaimo vietovėje vyravo [[kroatų kalba]] (čakavų dialektas).