Naudotojas:Jovisėlis/Science studies: Skirtumas tarp puslapio versijų
Sukurta verčiant puslapį „Science studies“ |
(Jokio skirtumo)
|
00:19, 17 sausio 2022 versija
Mokslo studijos yra tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai, kuriais siekiama sutelkti plačiai apimančią socialinę, istorinę ir filosofinę mokslinę patirtį. Čia psitelkiami įvairūs metodai, kuriais analizuojamas mokslo žinių kūrimas, vaizdavimas ir jų priimtinumas bei jų episteminis ir semiotinis vaidmuo.
Panašiai kaip ir kultūros studijos, gamtos mokslų studijos yra apibrėžiamos tyrimo dalyku ir apima daugybę skirtingų teorinių ir metodologinių perspektyvų bei praktikų. Tarpdisciplininis požiūris gali apimti ir pasiskolinti metodus iš humanitarinių, gamtos ir formaliųjų mokslų, nuo scientometrijos iki etnometodologijos ar kognityvinių mokslų . Mokslo studijos turi tam tikrą reikšmę vertinimui ir mokslo politikai. Sutapdami su mokslo, technologijų ir visuomenės sritimi, praktikai tiria mokslo ir technologijų ryšį bei ekspertų ir pasauliečių žinių sąveiką viešojoje srityje.
Taikymo sritis
Ši sritis prasidėjo nuo tendencijos žiūrėti į bambą: ji buvo labai sąmoninga savo geneze ir pritaikyme. [1] Nuo ankstyvo susirūpinimo moksliniu diskursu praktikai netrukus pradėjo nagrinėti mokslinės kompetencijos ryšį su politika ir pasauliečiais. [1] Praktiniai pavyzdžiai: bioetika, galvijų spongiforminė encefalopatija (GSE), tarša, visuotinis atšilimas, [2] [3] biomedicinos mokslai, fiziniai mokslai, gamtos pavojų prognozės, (tariamas) Černobylio katastrofos poveikis JK, jų kūrimas ir peržiūra. mokslo politika ir rizikos valdymas bei jos istorinis ir geografinis kontekstas. [1] Nors ir liekama disciplina su daugybe metanaratyvų, pagrindinis susirūpinimas yra dėl suvokiamo eksperto vaidmens teikiant vyriausybėms ir vietos valdžios institucijoms informaciją, iš kurios jos galėtų priimti sprendimus. [1]
Šis metodas kelia įvairių svarbių klausimų apie tai, kas yra ekspertas, kaip atskirti ekspertus ir jų autoritetą nuo pasauliečių ir kaip jis sąveikauja su vertybėmis ir politikos formavimo procesu liberaliose demokratinėse visuomenėse. [1]
Praktikai tiria jėgas, esančias viduje ir per kurias mokslininkai tiria konkrečius reiškinius, tokius kaip
- technologinė aplinka, episteminiai instrumentai ir kultūros bei laboratorinis gyvenimas (palyginti Karin Knorr-Cetina, Bruno Latour, Hans-Jörg Rheinberger)
- mokslas ir technologija (pvz Wiebe Bijker, Trevor Pinch, Thomas P. Hughes )
- mokslas, technologijos ir visuomenė (pvz Peteris Weingartas, Ulrike Felt, Helga Nowotny ir Reineris Grundmannas )
- mokslo kalba ir retorika (pvz Charlesas Bazermanas, Alanas G. Grossas, Gregas Myersas)
- mokslo estetika ir vizualinė kultūra moksle (ua Peter Geimer ), estetinių kriterijų vaidmuo mokslinėje praktikoje (plg. matematinį grožį ) ir emocijų, pažinimo ir racionalumo santykis mokslo raidoje. [4]
- semiotinės kūrybinių procesų studijos, kaip ir naujų idėjų atradimas, konceptualizavimas ir realizavimas. [5] arba skirtingų žinių formų sąveika ir valdymas atliekant kooperacinius tyrimus. [6]
- didelio masto moksliniai tyrimai ir tyrimų institucijos, pvz., dalelių greitintuvai ( Sharon Traweek )
- mokslinių tyrimų etika, mokslo politika ir universiteto vaidmuo. [7]
[[Kategorija:Pedagogika]]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Amy Donovan, Clive Oppenheimer, Michael Bravo. Social studies of volcanology: knowledge generation and expert advice on active volcanoes. Bulletin of Volcanology, Springer Verlag (Germany), 2012, 74 (3), pp.677-689. doi:<10.1007/s00445-011-0547-z insu-00691620
- ↑ Martello M (2004) Global change science and the Arctic citizen.Sci Public Policy 31(2):107–115
- ↑ Jasanoff S (ed) (2004) States of knowledge: the co-production of science and social order. Routledge, Abingdon
- ↑ International Studies in the Philosophy of Science Volume 16, Issue 1, 2002, Recent work on aesthetics of science DOI:10.1080/02698590120118783 James W. McAllister pages 7-11, 21 Jul 2010
- ↑ Zeichen für Kunst: Zur Organisierbarkeit von Kreativität Detlev Nothnagel, ZfS, Band 29, Heft 4/2007 ZfS, Band 29, Heft 4/2007 ISBN 978-3-86057-887-2
- ↑ Organisierte Kreativität: Die vielen Gesichter der Innovation, Rene J.Jorna, in Zeichen für Kunst: Zur Organisierbarkeit von Kreativität Detlev Nothnagel, ZfS, Band 29, Heft 4/2007 ZfS, Band 29, Heft 4/2007 ISBN 978-3-86057-887-2
- ↑ Mario Biagioli: The science studies reader. Routledge, New York 1999, ISBN 0-415-91867-7