Pramonės perversmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

9 pridėti baitai ,  prieš 6 mėnesius
Atšauktas naudotojo 94.244.78.19 (Aptarimas) darytas keitimas 6465090
(Bloginu)
Žymos: Atmesta Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
(Atšauktas naudotojo 94.244.78.19 (Aptarimas) darytas keitimas 6465090)
Žyma: Anuliuoti
'''Pramonės perversmas''', arba '''industrinė revoliucija''', pokyčiai gamybos technologijoje bei organizacijoje, kurių metu buvo pereita nuo manufaktūrinės prie stambiosios mašininės gamybos. Pramonės perversmas ir jį sekusi [[industrializacija]] buvo ryškios ilgo Europos modernizacijos proceso, prasidėjusio jau XVIII a., sudėtinės dalys. [[JK|Didžiojoje Britanijoje]] perversmas įvyko XVIII a. 7 dešimtmetyje – XIX a. 3 dešimtmetyje, [[Prancūzija|Prancūzijoje]] – XVIII a. pabaigoje – XIX a. 6 dešimtmetyje, [[Vokietija|Vokietijoje]] – XIX a. pr. – XIX a. 7–8 dešimtmečiuose, [[Italija|Italijoje]] – XIX a. 5 dešimtmetyje – XIX a. pabaigoje, didžiojoje dalyje Rytų Europos šalių – XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Pagrindiniai pramoninio perversmo rezultatai buvo darbo mechanizacija, masinė gamyba ir garo panaudojimas.
 
== Pramonės perversmo prpradžia ==
Pradžia perversmui buvo duota smulkiais išradimais [[Anglija|Anglijos]] Lankašyro grafystėje, iš kurių bene svarbiausias – „Jenny“ verpimo mašinos išradimas (Jamesas Hargreavesas; patentuotas [[1765]] m., nors kojos buvo išlaisvintos, darbininkams jas tekdavo sukti rankomis). [[1769]] m. Richardas Arkwrightas pritaikė šiai mašinai varomąją jėgą, kas žymiai pagreitino jos darbą (pradžioje su vėjo energija, tad pirmasis fabrikas, kuriame buvo šių mašinų, pavadintas „Vėjo malūnas“, vėliau buvo varoma vandens energija; šioms mašinoms reikėjo statyti specialias patalpas su jėgos varomosiomis, taigi jos buvo stacionarios, skirtingai nei „Jenny“). Šie atradimai iš esmės ir tapo pagrindu mašinų raidai kitose srityse, bet jie pradėjo atpalaiduoti ir darbo jėgą.
 
765

pakeitimai