21:43, 14 sausio 2022 versija taisyti Viskonsas (aptarimas \| indėlis) 14 890 keitimai Naujas puslapis: thumb\|Į ilgumą ir platumą padalytas Žemės paviršius '''Geografinė koordinačių sistema''' (sutrumpintai '''GKS''') — koordinačių sistema, naudojama taško padėčiai sferos paviršiuje (ant Žemės rutulio) nurodyti. Sistema naudoja geografines koordinates, kurios apibūdina bet kurio jos taško nuotolį nuo dviejų tarp savęs statmenų didžiųjų apskritimų – Žemės pusiaujo (i...		21:46, 14 sausio 2022 versija taisyti anuliuoti Viskonsas (aptarimas \| indėlis) 14 890 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: '''Geografinė koordinačių sistema''' (sutrumpintai '''GKS''') — [[koordinačių sistema]], naudojama taško padėčiai sferos paviršiuje (ant [[Žemė]]s rutulio) nurodyti. Sistema naudoja geografines koordinates, kurios apibūdina bet kurio jos taško nuotolį nuo dviejų tarp savęs statmenų didžiųjų apskritimų – Žemės [[pusiaujas\|pusiaujo]] (iš vakarų į rytus) ir [[Grinvičo dienovidinis\|Grinvičo dienovidinio]] (iš šiaurės į pietus). Taškams ant Žemės paviršiaus nurodyti naudojamos dvi koordinatės – viena jų nusako [[geografinė platuma\|geografinę platumą]], kita – [[geografinė ilguma\|geografinę ilgumą]]. Geografinės koordinačių sistemos išradimas paprastai priskiriamas [[Eratostenas\|Eratostenui]] iš [[Kirėnija\|Kirėnijos]], kuris dar [[III a. pr. m. e.]] parašė veikalą Geografija, saugotą [[Aleksandrijos biblioteka\|Aleksandrijos bibliotekoje]].<ref>{{Citation \|last=McPhail \|first=Cameron \|title=Reconstructing Eratosthenes'<!--sic--> Map of the World \|pages=20–24 \|url = https://ourarchive.otago.ac.nz/bitstream/handle/10523/1713/McPhailCameron2011MA.pdf \|year=2011 \|publisher=Otago universitetas\|location=[[Dunedin]] }}.</ref> Šimtmečiu vėliau [[~~Hiparkas~~Hiparchas (astronomas)\|Hiparchas]] iš [[Nikėja\|Nikėjos]] sistemą patobulino nurodydamas platumą remdamasis žvaigždžių išmatavimais, o ne saulės zenitą ir nurodydamas ilgumą pagal [[mėnulio užtemimas\|mėnulio užtemimo]] intervalus, o ne padėties apskaičiavimą. I-II a. [[Marinas iš Tyro]] sudarė išsamų geografijos vardų žodyną ir matematiškai nubraižytą pasaulio žemėlapį panaudodamas koordinates, einančias iš pirminio dienovidinio rytuose vakariausioje žinomojoje teritorijoje, pavadintoje [[Palaimintųjų salos\|Palaimintųjų salomis]] ir besitęsiančias vakariniu Afrikos krantu aplink [[Kanarų salos\|Kanarų salas]] ar [[Žaliojo Kyšulio salos\|Žaliojo Kyšulio salas]] ir besitęsiančias iš šiaurės į pietus nuo [[Rodo sala\|Rodo salos]]. Anot [[~~Ptolemėjo~~Klaudijus Ptolemėjus\|Klaudijaus Ptolemėjaus]], Marino atlase naudojamos ilguma ir platuma nebuvo sistematiškos.<ref>{{Citation \|last=Evans \|first=James \|title=The History and Practice of Ancient Astronomy \|url = https://books.google.com/books?id=LVp_gkwyvC8C&pg=PA102 \|pages = 102–103 \|publisher=Oksfordo universiteto leidykla\|year=1998 \|location=Oksfordas, Anglija \|isbn=9780199874453 }}.</ref> == Šaltiniai ==

Geografinė koordinačių sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų