Vikipedija

Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Albad3Italy_Lithuania_Locator.jpgpng|thumb|AlbatrosLietuva D.III(oranžinė) ir Italija (žalia) pasaulio naikintuvasžemėlapyje]]
'''Italijos–Lietuvos santykiai''' — dvišaliai [[tarptautiniai santykiai]] tarp [[Italija|Italijos]] ir [[Lietuvos Respublika|Lietuvos]].
'''Albatros D.III''' – [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] įmonėje [[Albatros Flugzeugwerke|Albatros-Flugzeugwerke GmbH]] sukurtas [[biplanas]] [[naikintuvas]]. Karo metu pagrindiniu šio orlaivio operatoriumi buvo Vokietijos kariuomenės aviacija (vok. ''Luftstreitkräfte''), kiek modifikuotą versiją [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] karinėms oro pajėgoms (vok. ''Luftfahrtruppen'') gamino šios šalies įmonė Oeffag (vok. ''Oesterreichische Flugzeugfabrik AG)''. Orlaivis itin pasižymėjo 1917 m. pradžioje, jo pagalba Vokietijai pavyko užsitikrinti pranašumą ore, [[Antantė|Antantės]] aviacijos istorijoje šis laikotarpis žinomas kaip „kruvinasis balandis“.
 
Italija Lietuvos Nepriklausomybę pripažino [[1991]] m. [[rugpjūčio 26]] d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugpjūčio 30 d.
Žymiausi D.III pilotai buvo Vokietijos asai Wilhelm Frankl, Erich Löwenhardt, Manfred von Richthofen, Karl Emil Schäfer, [[Ernst Udet]] ir Kurt Wolff, taip pat [[Hermann Göring|Hermann Goering]] bei Austrijos-Vengrijos asai, tokie kaip Godwin von Brumowski.
Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę ''de jure'' pripažino [[Ambasadorių konferencija|Ambasadorių konferencijos]] metu, [[1922]] m. [[gruodžio 20]] d.
 
Lietuva savo šalies [[Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje|ambasadą]] yra atidariusi [[Italija|Italijoje]] (dabartinis atstovas – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius [[Ričardas Šlepavičius]]), tuo tarpu Italija turi [[Italijos ambasada Lietuvoje|ambasadą]] [[Vilnius|Vilniuje]] (atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius [[Diego Ungaro]]). Lietuvos garbės konsulatai įkurti [[Milanas|Milane]] ([[Lombardija]]i), [[Paduva|Paduvoje]] ([[Venetas|Venetui]]), [[Taranto]] ([[Apulija]]i ir [[Bazilikata]]i), [[Turinas|Turine]] ([[Pjemontas|Pjemontui]] ir [[Aostos Slėnis|Aostos Slėniui]]), [[Genuja|Genujoje]] ([[Ligūrija]]i), [[Palermas|Palerme]] ([[Sicilija]]i), [[Florencija|Florencijoje]] ([[Toskana]]i), [[Neapolis|Neapolyje]] ([[Kampanija]]i), [[Teranas|Terane]] ([[Abrucai|Abrucams]]).
Po karo D.III naudojo daugelis šalių, per kurių teritoriją ėjo fronto linijos, viena jų – Lietuva.
 
Veikia [[Italijos lietuvių bendruomenė]] (įsteigta [[1952 m.]]). Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 517 Italijos piliečių. Abi šalys yra [[ES]], [[eurozona|eurozonos]], [[EBPO]], kitų tarptautinių organizacijų narės. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Italijos Respublika grupė (dabartinė pirmininkė – [[Rūta Miliūtė]]).
Albatros D.III – vienvietis medinės konstrukcijos biplanas. D.III buvo modifikuotas Albatros D.I ir D.II variantas, tačiau konstrukcine kokybe juos smarkiai pranokęs. D.III buvo naudojamas tas pats fanera dengtas pusiau monokoko fiuzeliažas, lyginant su pirmtakais, buvo gerokai pakeista sparnų geometrija ir liemens forma.
 
Dar pirmajame tūkstantmetyje buvo prekiaujama tarp baltų genčių ir [[Romos imperija|Romos imperijos]], kurios centras buvo dabartinėje Italijoje. Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje kilus tautiniam atgimimui tarp romantikų paplito [[Palemono dinastija|romėniškosios lietuvių kilmės teorija]], kurios ištakos - XVI a. ir [[Mykolas Lietuvis|Mykolo Lietuvio]] parašytas lotyniškas traktatas „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ (''De Moribus Tartarorum, Lituanorum et Moschorum'').
Vokietijos karinių oro pajėgų inspekcijos (''[[Idflieg]]'') nurodymu D.III sparnai buvo suprojektuoti panašūs į prancūziško [[Nieuport 11]]: viršutinių sparnų ilgis buvo padidintas, o apatinių sparnų chorda buvo sumažinta, taip pat buvo palikta tik vienas lonžeronas. Sparnai galuose buvo jungiami nebe lygiagrečiais, o „V" formos spyriais. Dėl šios priežasties britai D.III vadino „V-strutter'iu“. Orlaivio sparnai (viršutinis – ištisinis) – dviejų lonžeronų, dengti drobe, uodegos vairai – iš dalies drobe. Gerų aerodinaminių formų ir labai atsparus liemuo (jo skersmuo apskritos formos), dengtas klijuote. Važiuoklė paprasta, dviejų ratų, ištisinės ašies ilgis 1,80 m. Kabina – atvira. Propeleris – fiksuoto žingsnio dviejų menčių, medinis.
 
Pirmaisiais santykiais tarp Italijos ir Lietuvos galima laikyti [[1251 m.]], kuomet su italų kilmės popiežiumi [[Inocentas IV|Inocentu IV]] susitiko oficiali [[Mindaugas|Mindaugo]] delegacija aptarti Mindaugo karūnavimą [[LDK]] karaliumi. [[1317 m.]] kitas italų kilmės popiežius [[Jonas XXII]] rašė laišką didžiajam kunigaikščiui [[Gediminas|Gediminui]], kuriam siūlė krikštytis. [[1518]] Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius [[Žygimantas I]] vedė Milano kunigaikštytę [[Bona Sforza|Boną Sforcą]]. Jų sūnus [[Žygimantas Augustas]] taipogi [[1548 m.]] paveldėjo titulą.
Serijiniuose egzemplioriuose buvo montuojamas šešių cilindrų vandeniu aušinamas 160 AG galios variklis [[Mercedes D.III|Mercedes D.Illa]], kurio galingumas, padidinus kompresiją, galėjo siekti iki 175 AG. Austrijoje-Vengrijoje gaminti šio tipo lėktuvai turėjo „Austro-Daimler" 160, 200 arba 225 AG galios motorus.
 
LDK armijoje tarnavęs italas [[Alessandro Guagnini]] savo lotyniškame traktate ''Sarmatiae Europeae descriptio'' daug rašė apie Lietuvą ir minėjo lietuvių tariamą kilmę iš romėnų. Vėliau lietuvių istorikas [[Albertas Kojalavičius-Vijūkas]] šiuo šaltiniu rėmėsi rašydamas apie lietuvių kilmę savo dviejuose veikaluose ''Lituanae pars prior'' (parašytas 1650 m.) ir ''Lituanae pars seconda''.
Vokiškas Albatros D.III variantas buvo ginkluotas dviem fiksuotais sinchronizuotais (šaudančiais pro propelerį) kulkosvaidžiais 7,92 mm kalibro [[Spandau MG 08/15]], montuotais prieš piloto kabiną. Austriškame variante buvo montuojami 8,00 mm kalibro Schwarzlose kulkosvaidžiais.
 
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai ir bajorai keliauti į Italiją pradėjo [[XVI a.]] Panašiu metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ėmė darbuotis italų architektai ([[Džiovanis Činis]], [[Džiovanis Marija Bernardonis]]). Be architektų italus į LDK pritraukė jėzuitų įkurta [[Vilniaus universitetas|Vilniaus didžioji kolegija]], kuriai [[1578 m.]] popiežius [[Grigorijus XIII]] suteikė universiteto teises. Vienas žymiausių Vilniaus universiteto profesorių italų - [[Stephanus Laurentius Bisius]], doktorantūros darbą parašęs Paduvoje ir dirbęs Turine ir Venecijoje. Jis Vilniuje dėstė [[anatomija|anatomiją]] ir [[osteologija|osteologiją]], dirbo kaip gydytojas ir buvo universiteto medicinos fakulteto vedėjas.
'''[[Albatros D.III|Daugiau…]]'''▼
 
LDK taip pat dirbo italų tapytojai [[Zanobio da Gianotti]], [[Giovanni Cini]], [[Giovanni Jacopo]] ir [[Giovanni Batista Frediani da Luca|Džambatista Fredianis]], kurių darbų yra Vilniaus katedroje, šv. Onos bažnyčioje, Šv. Mykolo bažnyčioje ir kitur. Vėliau [[Pietro Perti]] ir [[Giovanni Maria Galli]] kartu su vietiniais menininkais suprojektavo Šv. Pauliaus ir Petro bažnyčią. XVII a. [[Pažaislio vienuolynas|Pažaislio vienuolyno ansamblis]] buvo suprojektuotas Venecijos menininko [[Lodovico Fredo|Liudvikas Fredas]]. Taip pat LDK dirbo [[Pietro Putini|Pietro]] ir [[Karlo Putini|Karlo Putiniai]], [[Giovanni Merli]], [[Michele Arcangelo Palloni]] ir kiti. XVIII a. pab.-XIX a. pr. kūrė architektai [[Pietro de Rossi]], [[Paolas Fontana]]. Skaičiuojama, kad XVI a. vid.-XVIII a. pab. Laikotarpiu LDK savo pėdsakus paliko apie 40 Italijos ir pietinės Šveicarijos architektų, skulptorių ir dailininkų.
 
▲'''[[AlbatrosItalijos–Lietuvos D.IIIsantykiai|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikiprojektas:Savaitės_straipsnis/Straipsnis"