02:16, 14 kovo 2021 versija taisyti InternetArchiveBot (aptarimas \| indėlis) Botai 78 453 keitimai Add 1 book for Vikipedija:Patikrinamumas (20210313)) #IABot (v2.0.8) (GreenC bot ← Prieš tai darytas keitimas		18:10, 9 sausio 2022 versija taisyti anuliuoti Ed1974LT (aptarimas \| indėlis) 21 807 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Leskyno dėsnis''' – [[Lietuvių kalba\|lietuvių kalboje]] besireiškiantis [[Akcentologija\|akcentologinis]] dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko [[Augustas Leskynas\|A. Leskyno]] ({{de\|A.Leskien}}) vardu.<ref name="Collinge115">{{cite book\|last=Collinge\|first=N. E.\|title=The Laws of Indo-European\|url=https://archive.org/details/lawsofindoeurope0000coll\|publisher=John Benjamins Publishing Company\|date=1985\|location=Amsterdam — Philadelphia\|pages=[https://archive.org/details/lawsofindoeurope0000coll/page/115 115]\|isbn=}}</ref> Šis dėsnis teigia, kad lietuvių kalboje istoriškai sutrumpėjo ilgieji žodžio galo skiemenys, jeigu jų [[priegaidė]] buvo [[Akūtas\|akūtinė]] (tvirtapradė): ''~~rankā́ns~~rãnkā́ns'' > ''rankàs'', ''~~rankā́~~rãnkā́'' > ''rankà''. Neakūtiniai skiemenys ilgumą išlaikė: ''~~rañkā͂s~~rãnkā͂s'' > ''rañkos'', kur ''o'' – ilgasis [[balsis]], kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ilgojo balsio ''ā''.<ref name="Collinge115"/> Vienskiemeniuose žodžiuose įvyko [[metatonija]] – ilgųjų balsių akūtinė priegaidė virto cirkumfleksine: ''tṓ, tṓns'' > ''tuõ, tuõs''. Jeigu žodžio gale buvo akūtinis [[dvibalsis]] (dvigarsis), taip pat įvyko metatonija – akūtinė dvibalsio (dvigarsio) priegaidė virto cirkumfleksine: ''lãikā́u, lãikā́i, lãikḗu, lãikḗi'' > ''laikaũ, laikaĩ, laikiaũ, laikeĩ''.<ref>{{cite book\|last=Kardelis\|first=V.\|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija\|date=2015\|location=Vilnius\|publisher=Vilniaus universiteto leidykla\|pages=80-81\|isbn=978-609-459-472-4}}</ref> Leskyno dėsnį gerai atskleidžia įvardžiuotiniai [[Būdvardis\|būdvardžiai]], mat priaugęs [[įvardis]] galūnes nuo trumpėjimo apsaugojo:<ref>{{cite book\|last=Дыбо\|first=В. А.\|title=Славянская акцентология\|publisher=Наука\|date=1981\|location=М.\|pages=12\|isbn=}}</ref> Eilutė 76: \|ger'''ų̃''' \|} Akūtinė [[Veiksmažodis\|veiksmažodžių]] galūnė nesutrumpėjo, jeigu ją apsaugojo iš sangrąžinio įvardžio kilusi sangrąžinė dalelytė -si: suk'''ù''' – suk'''úo'''si, suk'''ì''' – suk'''íe'''si ([[Tarmė\|tarm.]] suksi'''ù''' > [[Bendrinė kalba\|b. k.]] sùksi'''u''' – [[Tarmė\|tarm]]. suksi'''úo'''si > [[Bendrinė kalba\|b. k]]. sùksi'''uo'''si, tarm. suks'''ì''' > b. k. sùks'''i''' – tarm. suks'''íe'''si > b. k. sùks'''ie'''si). ==Taip pat skaitykite==▼ [[Priegaidė]]▼ [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]▼ [[Semerenio dėsnis]]▼ [[Hirto dėsnis]]▼ [[Lietuvių kalbos kirčiavimas]]▼ [[Kirčiuotė]]▼ [[Redukcija (kalbotyra)]]▼ ▲== Taip pat skaitykite == == Literatūra==▼ ▲* [[Priegaidė]] * ''Collinge N. E. '' The Laws of Indo-European. — Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1985. — P. 115-116.▼ ▲* [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]] == Šaltiniai==▼ ▲* [[Semerenio dėsnis]] ▲* [[Hirto dėsnis]] ▲* [[Lietuvių kalbos kirčiavimas]] ▲* [[Kirčiuotė]] ▲* [[Redukcija (kalbotyra)]] ▲== Literatūra == ▲* ''Collinge N. E. '' The Laws of Indo-European. — Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1985. — P. ~~115-116~~115–116. ▲== Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Akcentologija]]

Leskyno dėsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų