Leskyno dėsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

647 pridėti baitai ,  prieš 5 mėnesius
S
(Add 1 book for Vikipedija:Patikrinamumas (20210313)) #IABot (v2.0.8) (GreenC bot)
'''Leskyno dėsnis''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] besireiškiantis [[Akcentologija|akcentologinis]] dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko [[Augustas Leskynas|A. Leskyno]] ({{de|A.Leskien}}) vardu.<ref name="Collinge115">{{cite book|last=Collinge|first=N. E.|title=The Laws of Indo-European|url=https://archive.org/details/lawsofindoeurope0000coll|publisher=John Benjamins Publishing Company|date=1985|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=[https://archive.org/details/lawsofindoeurope0000coll/page/115 115]|isbn=}}</ref>
 
Šis dėsnis teigia, kad lietuvių kalboje istoriškai sutrumpėjo ilgieji žodžio galo skiemenys, jeigu jų [[priegaidė]] buvo [[Akūtas|akūtinė]] (tvirtapradė): ''*rankā́nsrãnkā́ns'' > ''rankàs'', ''*rankā́rãnkā́'' > ''rankà''. Neakūtiniai skiemenys ilgumą išlaikė: ''*rañkā͂srãnkā͂s'' > ''rañkos'', kur ''o''  – ilgasis [[balsis]], kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ilgojo balsio *''ā''.<ref name="Collinge115"/> Vienskiemeniuose žodžiuose įvyko [[metatonija]] – ilgųjų balsių akūtinė priegaidė virto cirkumfleksine: ''*tṓ, tṓns'' > ''tuõ, tuõs''. Jeigu žodžio gale buvo akūtinis [[dvibalsis]] (dvigarsis), taip pat įvyko metatonija – akūtinė dvibalsio (dvigarsio) priegaidė virto cirkumfleksine: ''*lãikā́u, *lãikā́i, *lãikḗu, *lãikḗi'' > ''laikaũ, laikaĩ, laikiaũ, laikeĩ''.<ref>{{cite book|last=Kardelis|first=V.|title=Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija|date=2015|location=Vilnius|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|pages=80-81|isbn=978-609-459-472-4}}</ref>
 
Leskyno dėsnį gerai atskleidžia įvardžiuotiniai [[Būdvardis|būdvardžiai]], mat priaugęs [[įvardis]] galūnes nuo trumpėjimo apsaugojo:<ref>{{cite book|last=Дыбо|first=В. А.|title=Славянская акцентология|publisher=Наука|date=1981|location=М.|pages=12|isbn=}}</ref>
|ger'''ų̃'''
|}
Akūtinė [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]] galūnė nesutrumpėjo, jeigu ją apsaugojo iš sangrąžinio įvardžio kilusi sangrąžinė dalelytė -si: suk'''ù'''  – suk'''úo'''si, suk'''ì'''  – suk'''íe'''si ([[Tarmė|tarm.]] suksi'''ù''' > [[Bendrinė kalba|b. k.]] sùksi'''u'''  – [[Tarmė|tarm]]. suksi'''úo'''si > [[Bendrinė kalba|b. k]]. sùksi'''uo'''si, tarm. suks'''ì''' > b. k. sùks'''i'''  – tarm. suks'''íe'''si > b. k. sùks'''ie'''si).
==Taip pat skaitykite==
*[[Priegaidė]]
*[[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]
*[[Semerenio dėsnis]]
*[[Hirto dėsnis]]
*[[Lietuvių kalbos kirčiavimas]]
*[[Kirčiuotė]]
*[[Redukcija (kalbotyra)]]
 
== Taip pat skaitykite ==
== Literatūra==
* [[Priegaidė]]
* ''Collinge N. E. '' The Laws of Indo-European. — Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1985. — P. 115-116.
* [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]
== Šaltiniai==
* [[Semerenio dėsnis]]
* [[Hirto dėsnis]]
* [[Lietuvių kalbos kirčiavimas]]
* [[Kirčiuotė]]
* [[Redukcija (kalbotyra)]]
 
== Literatūra ==
* ''Collinge N. E. '' The Laws of Indo-European. — Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1985. — P. 115-116115–116.
 
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
[[Kategorija:Akcentologija]]
18 165

pakeitimai