Burštynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{city/UKR
|Pavadinimas = Burštynas
|origpavadin =Буршти́н;Бурштин
|Foto = Power_plant_Burshtyn_TES,_Ukraine-6352a.jpg
|Foto tekstas = Burštyno šiluminė elektrinė
Eilutė 8:
|PL=49|PM=15|PS=36|IL=24|IM=28|IS=06
|Regionas = Ivano Frankivsko sritis
|rajonas = Burštyno
|Įkurtas =
|Surašymo metai = 2021 |Gyventojų skaičius = 14866
Eilutė 17:
|kirč =
}}
'''Burštynas''' arba '''Burštinas''' ({{uk|Буршти́н}}; {{pl|Bursztyn}}) – miestas vakarų [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Ivano Frankovsko sritis|Ivano Frankovsko srityje]]. Rajono centras; 14 866 gyventojai (2021). Išvystyta maisto, [[Metalas|metalo]] apdirbimo pramonė. Šalia miesto veikia didžiausia Pakarptėje šiluminė elektrinė.
 
== Istorija ==
Netoli Burštyno buvo rasti bronzos amžiaus akmeniniai įrankiai, išlikę 6 senoviniai piliakalniai.
 
XV a. buvo Novės kaimas, išsidėstęs dešiniajame GnilaHnyla Lypos upės krante, aplink feodalų valdą. Iki XVI amžiaus vidurio kaimas išaugo, nes kūrėsi amatininkai ir prekybininkai.
 
Pirmieji rašytiniai įrašai apie Burštyną datuojami [[1554]]  m. Tuo metu miestelyje buvo daugiau nei 100 ūkių. Dalis gyventojų vertėsi žemdirbyste, kiti  – amatais (batsiuviai, siuvėjai, kalviai, kailininkai, kepėjai). Visi Burštyno gyventojai, turintys žemės, turėjo atlikti nemažai feodalinių pareigų  – pjauti, rinkti, statyti šieno kupetas, taisyti tvenkinius, tiltus, kelius. Rinkliavos iš gyventojų suma pinigais siekė daugiau nei 300 zlotų per metus. Burštynas buvo tipiškas viduramžių miestas, kuriame gyveno smulkūs prekybininkai, amatininkai ir valstiečiai, glaudžiai susiję su žeme. Tuo metu veikė keli smulkūs verslai  – malūnas, alaus darykla, salyklo gamykla ir kt.
 
XVI amžiaus antroje pusėje Burštyno ir jo apylinkių savininkas buvo lenkų magnatas grafas Skarbekas. Jis pasikvietė italų architektus, kurie pastatė prabangią pilį-tvirtovę, kuri tapo grafų šeimos rezidencija. Burštyno gyventojai daug nukentėjo nuo pasikartojančių totorių išpuolių. [[1629]]  m. Burštyno srityje įvyko mūšis tarp lenkų ir totorių kariuomenių, kuri grįžo po antpuolio į Galiciją. Totoriai buvo nugalėti, bet Burštynas buvo išplėštas ir sunaikintas.
 
Nuo [[1630]]  m. Burštynas tapo grafo Jablonovskio nuosavybe. Pagrindinė valstiečių išnaudojimo forma buvo baudžiava. Jau XVII amžiaus pirmoje pusėje valstiečiai atidirbinėdavo baudžiavą 4-5 dienas per savaitę. Feodalinė bei tautinė-religinė priespauda sukeldavo atvirus protestus prieš lenkų engėjus. Pačios grėsmingiausios valstiečių demonstracijos prieš dvarininkus įvyko [[1648]]  m. Tada daug Burštyno gyventojų įstojo į L. Kapustos ir B. Tovpygos vadovaujamus kazokų pulkus. Burštyno gyventojai palaikė Ukrainos-Rusijos kariuomenę [[1655]]  m., kai ji pasirodė Haličo srityje.
 
[[1675]]  m., vykstant Lenkijos ir Turkijos karui, Burštynas buvo smarkiai apiplėštas ir nuniokotas lenkų kareivių, besiveržiančių prie Turkijos sienų.
 
[[1809]]–[[1811]]  m. mieste gyveno austrų kompozitorius [[Franz Xaver Wolfgang Mozart|Mocartas Jaunesnysis]]. Per dvejus metus subūrė pirmąjį pasaulietinį chorą, statė pjeses, dažnai koncertuodavo dvarininkų svečiams, kur atlikdavo tėvo [[Wolfgang Amadeus Mozart|Volfgango Amadėjaus Mocarto]] ir pirmuosius savo muzikinius kūrinius. <ref>https://web.archive.org/web/20160313052824/http://burshtyn.br.if.ua/History/9Skarbec2.htm</ref>
 
Nuo XIX amžiaus antrosios pusės mieste vyko kultūrinis ir tautinis pakilimas. XIX amžiaus antroje pusėje gintaras turėjo savo antspaudą su herbu  – sakalo atvaizdu.
 
[[1866]]  m. [[rugsėjo 1]] d. per Burštyno stotį pravažiavo pirmasis traukinys [[Lvovas]]-[[Černivciai]].
 
Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] į Galičinos teritorijas pretendavo [[Lenkija]] ir [[Ukraina]], bet pasatoji tapo bolševikinės Rusijos taikiniu ir buvo užimta, o Galičina, Voluinė atiteko lenkų valdžaivaldžiai. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] teritorijos atiteko Sovietų Ukrainai. Sovietų okupacijos metais čia buvo pastatyta didžiausia regione šiluminė elektrinė, o dalis miesto atsidūrė po vandeniu. Nuo [[1991]]  m. nepriklausomos [[Ukraina|Ukrainos]] dalis.
 
Miesto statusas suteiktas [[1993]]  m.
 
[[2014]]  m. [[kovo 11]] d. Burštyno miestas buvo įtrauktas į regioninės reikšmės miestų kategoriją.
 
== Transportas ==
Mieste veikia geležinkelio stotis.
 
Miestas yra prie [[Ivano Frankivskas|Ivano Frankivsko]]-[[Lvovas|Lvovo]] ir Burštyno-[[Kalušas (Ukraina)|Kalušo]] greitkelių.
 
== Sportas ==
* [[FK Energetik (Burštynas)|„Energetik“]]  – buvęs [[futbolo klubas]] iš Burštyno; [[1948]]  m. įkurtas „Energetyk“ futbolo klubas žaidė Ukrainos čempionato Pirmoje lygoje.
* [[FK Karpati (Haličas)|„Karpatai“]]  – [[futbolo klubas]] iš [[Haličas (miestas)|Haličo]], kuris namų rungtynes žaidžia Burštyne.
* „Energetiko“ stadionas, kurio talpa 4 000 žiūrovų.
 
[[1976]]  m. pastatytas sporto kompleksas „Energetik“ dabar išlieka pagrindiniu sporto, poilsio ir laisvalaikio centru ne tik Burštyno, bet ir viso Haličo regiono gyventojams. [[2018]]  m. sporto bazės apjungė sunkiosios atletikos, imtynių, futbolo, karatė ir kitas sporto šakas.
 
Didžiausių rezultatų pasiekė irkluotojai, karatistai ir futbolininkai.
Eilutė 67:
 
== Architektūra ==
Burštyne išlikę XVI amžiaus miesto pilies pylimų pėdsakai. Burštyne buvo pastatyti didingi miestelio savininkų Jablonovskių rūmai, kurių fasadą puošė kolonos su kapiteliais, o aplink pastatą buvo įrengtas medelynas. Iš Jablonovskių giminės Burštyne išliko tik Skarbekių-Jablonovskių koplyčia-kapas, pastatyta [[1813]]  m. centrinėje kapinių dalyje.
 
Modernus architektūrinis miesto veidas iš esmės išryškėjo septintojo dešimtmečio pirmoje pusėje, kai mieste buvo pastatyta nemažai gyvenamųjų pastatų, kultūros pastatų, pramonės objektų ir kt.
 
Paminklas [[Tarasas Ševčenka|Tarasui Ševčenkai]]  – pastatytas poeto 180-osioms gimimo metinėms [[1994]]  m.
 
== Panorama ==
Eilutė 80:
 
== Nuorodos ==
* [https://web.archive.org/web/20090121174533/http://burshtyn.br.if.ua/ Burštynas]
* [http://imsu-ivano-frankivsk.com/mista-i-sela-ivano-frankivskoi-oblasti/galickij-rajon/burshtin-.html IMSU]
* [https://sites.google.com/view/burshtyncityhistory/ Бурштин: local digital history]