Kiaušialąstė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kiaušialąstė yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Subrendusi kiaušialąstė, lygiai kaip ir [[spermatozoidas]], turi haplodinį (pusinį) [[chromosoma|chromosomų]] rinkinį. Žmogaus subrendusios kiaušialąstės skermuo – 150–200 µm. Jos [[citoplazma|citoplazmoje]] visuomet yra įvairius kiekis sutirštėjusių [[lipidas|lipidų]] lašelių bei organoidų. [[Ląstelės branduolys|Branduolyje]] išsiskiria homogeniškas apskritas [[branduolėlis]], šalia kurio neretai būna tokios pat struktūros pridėtinių branduolėlių. Be to, branduolyje yra sukauptas pagrindinis ląstelės [[DNR]] kiekis. Kiaušialąstėje yra visi tipiški ląstelės [[organoidas|organoidai]], tačiau jų sandara kitokia negu kitų ląstelių, kadangi jos yra prisitaikiusios realizuoti organizmo paveldimą informaciją. Kiaušialąstės daug didesnės už [[somatinė ląstelė|somatines ląsteles]]. Kiekvienos gyvūnų rūšies kiaušialąstės citoplazmos struktūra yra specifinė, o tai nulemia rūšinius (dažnai ir indvidualiusindividualius) vystymosi ypatumus. Kiaušialąstėse yra [[gemalas|gemalui]] vystytis būtinų maisto medžiagų ([[trynys|trynio]]).