Glotalinis sprogstamasis priebalsis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Glotalinis sprogstamasis priebalsis'''<ref>{{cite web|author=Diana Šileikaitė-kaishaur|title=Einführung in die Phonetik und Phonologie
'''Glotalinis uždarumos priebalsis''' – daugybėje kalbų sutinkamas [[Kalbos garsas|garsas]], [[TFA|tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje]] žymimas ženklu [ʔ], o perrašoje dažniausiai išreiškiamas ženklu '''’'''. Garsai, kuriuos tariant uždaromas arba susiaurinamas balso plyšys, vadinami glotaliniais arba glotalizuotais.
des Deutschen|url=http://web.vu.lt/flf/d.sileikaite/files/2015/06/Sileikaite-Kaishauri_2015_Phonetik_VU.pdf|date=2015|publisher=Vilniaus universiteto leidykla|accessdate=2021-12-30}}, ''p. 77''</ref><ref>{{cite web|title=The Baltic word for ‘in’||url=https://www.semanticscholar.org/paper/The-Baltic-word-for-%E2%80%98in%E2%80%99-Kortlandt/e2e4e448b01b4f00b6260e8abdf755f4778f3bf1|author=F. Kortlandt|date=2011-12-28|publisher=Semantic Scholar|accessdate=2021-12-30}}</ref>  – daugybėje kalbų sutinkamas [[Kalbos garsas|garsas]], [[TFA|tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje]] žymimas ženklu [ʔ], o perrašoje dažniausiai išreiškiamas ženklu '''’'''. Garsai, kuriuos tariant uždaromas arba susiaurinamas balso plyšys, vadinami glotaliniais arba glotalizuotais.
 
== Pavyzdžiai ==
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] glotalinis uždarumossprogstamasis priebalsis sutinkamas neigimo [[dalelytė]]je ''ne'', jeigu ji tariama kaip ''ne’a'', arba, perteikiant tikslesne TFA rašyba, ['nɛʔɑ].
 
Anot danų kalbininko [[Vilhelm Tomsen|V. Tomseno]], [[Lyvių kalba|lyvių]] (kaip ir [[Latvių kalba|latvių]]) laužtinė [[priegaidė]] tariama panašiai į [[Danų kalba|danų kalbos]] „stabtelėjimą“ (''stød''), kuris kartais realizuojamas kaip glotalinis uždarumossprogstamasis priebalsis. Pasak [[Tiit-Rein Viitso|T. Vytso]], lyvių laužtinė priegaidė galinti būti ištarta kaip „laringalinis uždarumos priebalsis“.<ref>{{citation
| last = Vītso
| first = Tīts Reins
eilutė 25 ⟶ 26:
Kiti autoriai latvių laužtinę priegaidę apibūdina kaip „krintančią priegaidę, lydimą glotalizacijos“.<ref name="tone">{{cite book |last=Kortmann |first=Bernd |date=2011 |title=The Languages and Linguistics of Europe |url=http://books.google.lv/books?id=Dt_Eg2ehL8kC&pg=PA5&dq=consonant+length+latvian&hl=en&sa=X&ei=F1SQUuv4F8v34QSZ5ICYCw&redir_esc=y#v=onepage&q=consonant%20length%20latvian&f=false |location= |publisher=Walter de Gruyter |isbn=3110220253 |quote= Both Latvian and Lithuanian are pitch languages. In Lithuanian, stressed long vocalic segments (long vowels, diphthongs, and sequences of vowel plus sonorant) show a distinctive opposition of rising and falling pitch, cf. ''kar̃tų'' 'time:gen.pl' vs. ''kártų'' 'hang:irr.3'. In standard Latvian (and some of the dialects), long vocalic sequences (of the same type as in Lithuanian) distinguish three varieties of pitch: 'even', 'falling', and 'broken' ('broken pitch' being a falling pitch with superadded glottalisation). They are fully differentiated in stressed syllables only: unstressed syllables have an opposition of glottalised and non-glottalised long vocalic segments. Segments with 'even' pitch are ultra long. Neither Lithuanian nor Latvian mark pitch in their standard orthography.|page=6}}</ref>
 
Glotalinis uždarumossprogstamasis priebalsis dažnai sutinkamas įvairiose [[Anglų kalba|anglų kalbos]] tarmėse, tai yra įprastas būdas realizuoti /t/ [[JAV|amerikiečių]] anglų kalboje, kaip po /t/ eina skiemeninis [n̩], pavyzdžiui, ''mountain'' {{IPA|[ˈmaʊ(n)ʔn̩]}}, ''cotton'' {{IPA|['kʰɑʔn̩]}} arba ''button'' {{IPA|[ˈbʌʔn̩]}}. [[JK|Jungtinės Karalystės]] koknių tarmėje glotalinis uždarumossprogstamasi priebalsis visiškai pakeitęs [[Fonema|fonemą]] /t/, pavyzdžiui, ''city'' tariamas kaip {{IPA|[ˈsɪʔɪ]}}, ''bottle'' kaip [ˈbɔʔo] ir t. t.
 
[[Estija|Estijos]] pietryčiuose vartojamoje [[Veru kalba|veru kalboje]] glotalinis uždarumossprogstamasis priebalsis yra fonemiškas – jis žymimas raide ⟨q⟩ ir yra daugiskaitos rodiklis (skirtingai nuo bendrinės [[Estų kalba|estų kalbos]] daugiskaitos rodiklio ''-d''), pavyzdžiui, ''kala'' 'žuvis' – ''kalaq'' 'žuvys'.
 
Glotalinis uždarumossprogstamasis priebalsis plačiai paplitęs [[semitų kalbos|semitų]] (pvz., {{ar|ﺀ}}), [[tupių-gvaranių kalbos]]e.
 
== Išnašos ==