Naugardukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Šaltinis nerašo apie jokią sostinę Naugarduke, nebent tai, kad kai kurie istorikai taip manė: ,,Iš tiesų jis nežinojo, kur buvo karūnuotas Mindaugas, ir savo kūryboje blaškėsi tarp Kernavės ir Naugarduko, kuriuos remdamasis Lietuvos metraščių legendinės dalies interpretacijomis laikė Lietuvos sostinėmis." |
→Istorija: niekuo nepagristi baltarusių istorijos klastotojų teiginiai |
||
Eilutė 30:
Remiantis archeologinių kasinėjimų duomenimis Naugardukas buvo apgyvendintas jau X a. II pusėje. Miesto branduolį sudarė ant kalno stovinti įtvirtinta pilis ir ant gretimos kalvos išsidėstęs priešpilis, XII a. apjuostas gynybine siena. Miestiečių namai drėbti iš molio ir tik pačių turtingiausių gyventojų langai įstiklinti. Naugardukiečiai vertėsi medžiokle ir žemdirbyste. Vėliau vystėsi amatai ir prekyba. Žinoma, kad Naugarduko pirkliai intensyviai prekiavo su [[Baltijos valstybės|Baltijos šalimis]], [[Kijevo Rusia|Kijevu]], [[Bizantija]], [[Sirija]]<ref>Гуревич Ф. Д. Древний Новогрудок. Л., 1981</ref>. Per šiuos pirmuosius kelis šimtmečius Naugardukas tapo regiono centru, tačiau kaip miestas didesnės politinės reikšmės neturėjo. Todėl rašytiniuose šaltiniuose dažniau pradedamas minėti tik nuo XIII a. pradžios, kaip Lietuvos valdovų ir [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličio Volynės kunigaikščių]] kovų arena<ref>http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-naugarduko-mitas-582-389829</ref>.
Chano [[Batijus|Batijaus]] kariuomenė 1241 m. nusiaubė Naugarduką ir jo apylinkes. Sumušti [[Totoriai|totorių]] rusų kunigaikščiai šiose žemėse prarado savo įtaką, o Naudarduką užvaldė lietuvių kunigaikštis [[Erdvilas]], kuris čia atstatė sugriautą medinę pilį
1415 m. lapkričio 15 d. [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] iniciatyva Naugarduko pilyje buvo sušauktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės [[Stačiatikybė|stačiatikių]] vyskupų [[sinodas]], kuriame [[Jurgis Cemblakas]] išrinktas [[Lietuvos stačiatikių metropolija|Lietuvos stačiatikių metropolitu]]. Šis dvasinis susirinkimas ''de facto'' paskelbė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] veikiančios stačiatikių bažnyčios [[autokefalija|autokefaliją]] – administracinį savarankiškumą ir vidines bažnyčios reformas.
|