Naugardukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+JMJ+ (aptarimas | indėlis)
Šaltinis nerašo apie jokią sostinę Naugarduke, nebent tai, kad kai kurie istorikai taip manė: ,,Iš tiesų jis nežinojo, kur buvo karūnuotas Mindaugas, ir savo kūryboje blaškėsi tarp Kernavės ir Naugarduko, kuriuos remdamasis Lietuvos metraščių legendinės dalies interpretacijomis laikė Lietuvos sostinėmis."
Ke an (aptarimas | indėlis)
→‎Istorija: niekuo nepagristi baltarusių istorijos klastotojų teiginiai
Eilutė 30:
Remiantis archeologinių kasinėjimų duomenimis Naugardukas buvo apgyvendintas jau X a. II pusėje. Miesto branduolį sudarė ant kalno stovinti įtvirtinta pilis ir ant gretimos kalvos išsidėstęs priešpilis, XII a. apjuostas gynybine siena. Miestiečių namai drėbti iš molio ir tik pačių turtingiausių gyventojų langai įstiklinti. Naugardukiečiai vertėsi medžiokle ir žemdirbyste. Vėliau vystėsi amatai ir prekyba. Žinoma, kad Naugarduko pirkliai intensyviai prekiavo su [[Baltijos valstybės|Baltijos šalimis]], [[Kijevo Rusia|Kijevu]], [[Bizantija]], [[Sirija]]<ref>Гуревич Ф. Д. Древний Новогрудок. Л., 1981</ref>. Per šiuos pirmuosius kelis šimtmečius Naugardukas tapo regiono centru, tačiau kaip miestas didesnės politinės reikšmės neturėjo. Todėl rašytiniuose šaltiniuose dažniau pradedamas minėti tik nuo XIII a. pradžios, kaip Lietuvos valdovų ir [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličio Volynės kunigaikščių]] kovų arena<ref>http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-naugarduko-mitas-582-389829</ref>.
 
Chano [[Batijus|Batijaus]] kariuomenė 1241 m. nusiaubė Naugarduką ir jo apylinkes. Sumušti [[Totoriai|totorių]] rusų kunigaikščiai šiose žemėse prarado savo įtaką, o Naudarduką užvaldė lietuvių kunigaikštis [[Erdvilas]], kuris čia atstatė sugriautą medinę pilį. Lietuvos valstybės vienytojas valdovas [[Mindaugas]], nugalėjęs [[Juodoji Rusia|Juodosios Rusios]] kunigaikščius, XIII a. viduryje Naugarduką pavertė savo rezidencija ir faktine Lietuvos sostine. Kai kurie baltarusių istorikai laikosi istoriniais faktais nepatvirtintos versijos, kad 1252 m. Naugarduko pilyje [[Mindaugas]] su žmona [[Morta Mindaugienė|Morta]] gavęs [[Krikštas|krikštą]], o metais vėliau – 1253 m. buvo karūnuotas Lietuvos [[Karalius|karaliumi]]. Todėl Naugarduko pilies kalnui netgi suteiktas karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] vardas. Pagal vienos iš legendų, šiame kalne buvo palaidotas auksiniame valdovo krėsle sėdintis [[Mindaugas]]<ref>http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-naugarduko-mitas-582-389829</ref>. XIII a. II pusėje Naugarduko pilies teritorijoje pastatyta koplyčia, įkurtos kapinaitės. Manoma, kad [[Mindaugas|Mindaugo]] sūnus ir vietininkas Naugarduke kunigaikštis [[Vaišelga]], 1245 m. pakrikštytas pagal [[Stačiatikybė|stačiatikių]] tradiciją, galėjo būti [[Naugarduko pilies cerkvė|pilies teritorijoje pastatytos cerkvės]] fundatoriumi. Vaišelga yra laikomas ir 1257 m. greta Naugarduko pradėjusio veikti stačiatikių vyrų vienuolyno – [[Laurušavas|Laurušavo]], kuriame buvo parašyta pirmoji [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] rankraštinė knyga – [[Laurušavo evangelija]], įkūrėju. Iki 1822 m. evangelija saugota Laurušavo vienuolyne, vėliau – pas didikus [[Čartoriskiai|Čartorskius]], dabar – [[Čartoriskių biblioteka|Čartoriskių bibliotekoje]] [[Krokuva|Krokuvoje]]<ref>http://www4102.vu.lt/wp-content/upload/laurusavas.pdf</ref>.
 
1415 m. lapkričio 15 d. [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] iniciatyva Naugarduko pilyje buvo sušauktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės [[Stačiatikybė|stačiatikių]] vyskupų [[sinodas]], kuriame [[Jurgis Cemblakas]] išrinktas [[Lietuvos stačiatikių metropolija|Lietuvos stačiatikių metropolitu]]. Šis dvasinis susirinkimas ''de facto'' paskelbė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] veikiančios stačiatikių bažnyčios [[autokefalija|autokefaliją]] – administracinį savarankiškumą ir vidines bažnyčios reformas.