Karija (Mažoji Azija): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių datavimas |
Nėra keitimo santraukos Žyma: Nevienareikšmės nuorodos |
||
Eilutė 1:
{{Regionasd
| Spalva = #DEB887;
eilutė 9 ⟶ 7:
| Vėliava =
| Tauta = [[karai]]
| Kalba = [[karų kalba]]
| Valstybės =
| Miestai = [[
| Žemėlapis =
| Sąrašas = [[Eolidė]], [[Bitinija]], [[Kapadokija]], [[Karija (Mažoji Azija)|Karija]], [[Kilikija]], [[Galatija]], [[Jonija]], [[Likaonija]], [[Likija]], [[Lydija]], [[
}}
'''Karija''' ([[graikų kalba]]: Καρία) – istorinė
== Geografija ==
[[vaizdas:Map_of_Caria.svg|thumb|left|Svarbiausi Karijos miestai]]
Karijos regionas buvo Mažosios Azijos pusiasalio pietvakarinėje dalyje. Jis buvo išsidėstęs tarp [[Meandras|Meandro]] ir [[Dalamanas|Indo]] upių. Šiaurėje regionas ribojosi su [[Lydija]], rytuose ir šiaurės rytuose - su aukštumų kraštais [[Pisidija]] ir [[Frygija]]. Pietryčiuose, už Indo upės buvo [[Likija]]. Vakaruose Karija šliejosi prie [[Egėjo jūra|Egėjo jūros]], o kai kurie pakrantės miestai nuo geležies amžiaus priklausė [[Jonija]]i ir [[Dorijos Heksapolis|Dorijai]].
Karijos pakrantė buvo pilna pusiasalių ir iškyšulių. Čia buvo tokie miestai, kaip [[Didyma]], [[Jasas]], [[Bargylija]], [[Keramas]], [[Kaunas (Turkija)|Kaunas]]. Krašto gilumoje svarbiausias miestas buvo [[Mylasa]], karų religinis centras. Taip pat čia buvo [[Alinda]], [[Harpasa]], [[Antiochija prie Meandro]]. Prie pat ribos su Frygija buvo nedidelis miestas [[Afrodizijas]].<ref>Cramer, J.A. (1832). Geographical and Historical Description of Asia Minor; with a Map: Volume II. Oxford: University Press. Section X Caria.</ref>
== Istorija ==
=== Krašto apgyvendinimas ===
Nėra vieningos nuomonės dėl to, kada Karijos regionas buvo apgyvendintas. Dalis tyrėjų laikosi nuomonės, kad vietos gyventojai buvo autochtonai, gyvenę čia nuo seniausių laikų ir išsivystę iš vietos neolitinių bendruomenių.<ref>Drews, Robert (2001). Greater Anatolia and the Indo-Hittite Language Family: Papers Presented at a Colloquium Hosted by the University of Richmond, March 18–19, 2000. Institute for the Study of Man.</ref> Tačiau XX a. atlikti archeologiniai kasinėjimai rodo, jog [[III tūkst. pr. m. e.]] kraštas buvo praktiškai negyvenamas. [[II tūkst. pr. m. e.]] iš esmės visos žinomos gyvenvietės koncentruojasi pajūryje ir yra artimai susiję su Mikėnų kulūros ekspansija iš Egėjo jūros.<ref>Cook, J. M. (1959–1960). "Greek Archaeology in Western Asia Minor". Archaeological Reports (6): 27–57.</ref> Todėl karai gali būti kilę ne iš seniausių Anatolijos gyventojų, o iš vakarinių salų.<ref>Bienkowski, Piotr; Millard, Alan Ralph (2000). Dictionary of the Ancient Near East. Philadelphia, Pennsylvania: University of Pennsylvania Press.</ref> Šis klausimas buvo keliamas dar senovės graikų. [[Herodotas]] teigė, jog karai save laikė senaisiais krašto gyventojais, tačiau dažnas senovės autorius (pvz. [[Tukididas]]) juos laikė atsikėlėliais iš Egėjo salų, kurie ilgainiui buvo nustumti į krašto gilumą.<ref>Boardman, John (1991). The Cambridge Ancient History Part 2: The Assyrian and Babylonian Empires and Other States of the Near East, from the Eighth to the Sixth Centuries BC. Cambridge, United Kingdom: Cambridge University Press.</ref>
=== Nepriklausoma Karija ===
Manoma, kad Karija galėjo būti minima [[II tūkst. pr. m. e.]] [[hetitai|hetitų]] raštuose. Spėjama, kad tai gali būti jų įvardinama '''Karkiya''', vienas iš tolimų regionų, buvusių į vakarus nuo Hetitų imperijos<ref>Lajara, Ignacio-Javier Adiego (2007). The Carian Language. Leiden, The Netherlands: Brill. ISBN 978-90-04-15281-6.</ref>. Kultūriškai iš lingvistiškai vietos gyventojai priskiriami [[luviai|luviams]], kaip ir jų kaimynai Likijoje. Nėra iki galo aišku, ar ši teritorija priklausė [[Asuva]] konfederacijai: kai kurių mokslininkų teigimu, 22 valstybių sąraše esantis vietovardis ''Karakiša'' gali būti siejamas su Karija.<ref>Гиндин Л. А. Население Гомеровской Трои. Историко-филологические исследования по этнологии древней Анатолии. М.: Наука, издательская фирма «Восточная литература», 1993. 211 с. ISBN: 5-02-017512-9. стр. 26.</ref>
Patys hetitai niekada nebuvo užkariavę Karijos, tačiau karai dalyvavo hetitų pusėje [[1274 m. pr. m. e.]] vykusiame [[Kadešo mūšis|Kadešo mūšyje]]. Kraštas vis labiau buvo įtraukiamas į Egėjo jūros įvykius. [[II tūkst. pr. m. e.]] pabaigoje [[Mikėnai|Mikėnų]] graikai (hetitų šaltiniuose vadinami ''Ahhiya'') kolonizavo pakrantes. Jų galios centru tapo [[Miletas]] (''Milavanda''), vienas didžiausių Jonijos miestų. Vėliau čia buvo įkurti graikiški [[Halikarnasas|Halikarnaso]], [[Knidas|Knido]] miestai, priskiriami Dorijos Heksapoliui. Graikai skleidė savo kultūrą ir į krašto gilumą, tyrinėdami vietos žmones.
Nuo II-I tūkst. pr. m. e. sandūros jau kalbama apie [[karai|karus]] ({{gr|Κάρ|Kar}}), kaip apie atskirą etnosą. Finkiečiai jų etnonimą rašė KRK, karai ({{he|כָּרִי|Kari}}) minimi ir [[Biblija|Biblijoje]]. Senovės graikai Karijoje be pačių karų dar dažnai mini [[lelegai|lelegus]]. Manoma, kad abu etnosai gyveno susimaišę. Kai kurie antikiniai šaltiniai (pvz. [[Atenėjas]]) teigia, kad regiono visuomenėje lelegai buvo traktuojami kaip karų išnaudojamas sluoksnis.
Karai naudojo [[karų kalba|karų kalbą]], kuri buvo gimininga luvių ir likiečių kalboms. Šią kalbą jie rašė garsiniu [[karų raštas|raštu]], kuris yra panašus į [[finikiečių raštas|finikiečių raštą]], tačiau priebalsius naudoja visiškai sumaišytus.
=== Kitų valstybių sudėtyje ===
[[vaizdas:Xerxes_detail_Carian_soldier.jpg|thumb|left|Karų karys Achemenidų armijoje (V a. pr. m. e. bareljefas)]]
[[VI a. pr. m. e.]] Karija, kaip ir visa vakarų [[Anatolija]], buvo užimta [[Lydija|Lydijos imperijos]] ir tapo jos provincija. Tačiau lydų valdžia netruko ilgai. ▼
[[545 m. pr. m. e.]] viduryje Karija buvo užkariauta [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijos]]. Persai čia įkūrė vieną iš satrapijų, kurią pavadino [[Karijos satrapija|Karijos]] vardu. Kadangi satrapų valdžia Karijoje buvo paveldima, čia įsigalėjo vietinės dinastijos. Tai buvo [[Lydgamidai]] (520–450 m. pr. m. e.) ir [[Hekatomnidai]] (395–334 m. pr. m. e.) Pirmieji satrapai reziduodavo
▲[[VI a. pr. m. e.]] Karija, kaip ir visa vakarų [[Anatolija]], buvo užimta [[Lydija|Lydijos imperijos]] ir tapo jos provincija. Tačiau lydų valdžia netruko ilgai.
[[334 m. pr. m. e.]] [[Aleksandras Makedonietis]] užkariavo Kariją su vietos
▲[[545 m. pr. m. e.]] viduryje Karija buvo užkariauta [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijos]]. Persai čia įkūrė vieną iš satrapijų, kurią pavadino Karijos vardu. Pirmieji satrapai reziduodavo Milyje, o nuo Mauzolo (valdė [[377 m. pr. m. e.|377]]–[[353 m. pr. m. e.]]) laikų – Halikarnase. Mauzolas buvo garsus tuo, kad pastatydino vieną pasaulio stebuklų – Halikarnaso Mauzoliejų.
[[I a. pr. m. e.]] [[Romos imperija]] užėmė Kariją ir įjungė ją į [[Azija (Romos provincija)|Azijos provinciją]]. Tik [[296]] m., Diokletiano reformų laikais, senąsias provincijas suskaidžius, buvo sukurta
▲[[334 m. pr. m. e.]] [[Aleksandras Makedonietis]] užkariavo Kariją su vietos karalienės Ados pagalba. Po jo mirties Lydija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio [[301 m. pr. m. e.]] – [[Lisimachas|Lisimachui]]. Ilgainiui ji buvo absorbuota į [[Seleukidų imperija|Seleukidų imperiją]].
== Išnašos ==
▲[[I a. pr. m. e.]] [[Romos imperija]] užėmė Kariją ir įjungė ją į [[Azija (Romos provincija)|Azijos provinciją]]. Tik [[296]] m., Diokletiano reformų laikais, senąsias provincijas suskaidžius, buvo sukurta '''Karijos provincija''' ({{lot|Caria}}). 536 m. provincija buvo panaikinta, ir prijungta prie [[Quaestura exercitus]] administracinio vieneto. Po to Karijos pavadinimas pamažu nunyko.
{{reflist}}
{{Mažosios Azijos istoriniai regionai}}
{{Romos provincijos po IV a.}}
| |||