Mysija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 15:
'''Mysija''' arba '''Mizija''' ([[graikų kalba]]: Μυσία) buvo istorinė sritis šiaurės vakarų [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]], besiribojanti su [[Lydija]] pietuose, [[Bitinija]] rytuose ir [[Troada]] bei [[Aeolidė|Aeolide]] vakaruose.
Anot graikų geografo [[Strabonas|Strabono]], Mysijos pavadinimas kilo iš lydų kalbos žodžio ''mysos'', reiškusio [[bukas|buką]].
== Geografija ==
Mysijos ribos nėra aiškios ir apibrėžtos. Šiuo vardu vadinamas Mažosios Azijos šiaurės vakarų kampas, besiglaudžiantis prie [[Marmuro jūra|Marmuro]] jūros. Jis dalinai sutampa su [[Simavas|Simavo]] upės (senovės graikų Μέκεστος ''Mekestos'') baseinu. Vietinis kraštovaizdis pasižymi miškingomis [[kalva|kalvomis]] ir dideliu gyventojų tirštumu bei gausiais miesteliais. Tačiau didelių miestų čia nebuvo.
eilutė 20 ⟶ 21:
Regiono natūraliomis geografinėmis ribomis buvo [[Uludagas|Olimpo kalnas]] šiaurės rytuose, kurie atskiria nuo Bitinijos. Pietine riba buvo [[Temno kalnas]] pietuose, skiriantis nuo Lydijos. Pietryčiuose buvo [[Frygija]]. Į vakarus nuo Mysijos buvo Troada, kuri kartais laikoma Mysijos dalimi<ref>Hasluck, Frederick William (1911). "Mysia". In Chisholm, Hugh (ed.). Encyclopædia Britannica. 19 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 115–116.</ref>.
[[Strabonas]] Mysija vadino visą šiaurės vakarinį Mažosios Azijos kampą. Be tikrosios Mysijos jis priskiria jai Troadą ir [[Eolidė|Eolidę]]. Tikrąją Mysiją Strabonas dalino į tris dalis: Mąžąją (Μυσία ἡ μικρά), buvusią Marmuro jūros pakrantėje, Didžiąją (Μυσία ἡ μεγάλη) krašto gilumoje ir Teufraniją (Τευθρανία) - piečiausią pakraštį.
== Istorija ==
eilutė 39 ⟶ 41:
=== Persijos, graikų ir Romos imperijų laikotarpiai ===
[[VII a. pr. m. e.]] pradžioje Mysiją prisijungė [[Lydijos karalystė]]. [[VI a. pr. m. e.]] ją nukariavo [[Achemenidų imperija]]
[[334 m. pr. m. e.]] [[Aleksandras Makedonietis]] užkariavo Mysiją savo didžiojo žygio metu, prijungdamas prie savo imperijos. Po jo mirties Mysija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio [[301 m. pr. m. e.]] - [[Lisimachas|Lisimachui]]. Ilgainiui ji buvo absorbuota į [[Pergamo karalystė|Pergamo karalystę]].
| |||