Mysija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11:
| Kalba =
| Valstybės =[[Asuva]] ([[XV a. pr. m. e.|XV]]-[[XIV a. pr. m. e.]])
| Miestai = [[Kyzikas]], [[Pergamas]]
| Žemėlapis = Anatolian regions.png
| Sąrašas = [[Eolidė]], [[Bitinija]], [[Kapadokija]], [[Karija (Mažoji Azija)|Karija]], [[Kilikija]], [[Galatija]], [[Jonija]], [[Likaonija]], [[Likija]], [[Lydija]], [[Mysija]], [[Pamfilija]], [[Paflagonija]], [[Frygija]], [[Pisidija]], [[Pontas (regionas)|Pontas]], [[Troada]], [[Senovės Kipras|Kipras]]
Eilutė 18:
== Geografija ==
Mysijos ribos nėra aiškios ir apibrėžtos. Šiuo vardu vadinamas Mažosios Azijos šiaurės vakarų kampas, besiglaudžiantis prie [[Marmuro jūra|Marmuro]]
Regiono natūraliomis geografinėmis ribomis buvo [[Uludagas|Olimpo kalnas]] šiaurės rytuose, kurie atskiria nuo Bitinijos. Pietine riba buvo [[Temno kalnas]] pietuose, skiriantis nuo Lydijos. Pietryčiuose buvo [[Frygija]]. Į vakarus nuo Mysijos buvo Troada, kuri kartais laikoma Mysijos dalimi<ref>Hasluck, Frederick William (1911). "Mysia". In Chisholm, Hugh (ed.). Encyclopædia Britannica. 19 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 115–116.</ref>.
== Istorija ==
===
II tūkstantmečio pr. m. e. viduryje Mysija gali bti tapatinama su teritorija, kuri [[hetitai|hetitų]] raštuose minima kaip '''Maša'''. Tikėtina, kad ji priklausė [[Asuva|Asuvos konfederacijai]]. Tai buvo konfederacija smulkių valstybėlių, kurių
Spėjama, kad Asuva buvo užkariauta Tuhdalijos I laikais (apie [[1400 m. pr. m. e.]]) ir bent jau laikinai įjungta į Hetitų imperiją.
Asuvos pavadinimas galėjo duoti pavadinimą visam [[Azija|Azijos]] žemynui.
=== Geležies amžius ===
[[Trojos karas|Trojos karo]] metu Mysija minima kaip Trojos sąjungininkė, ir [[graikai]] kovojo su šio regiono gyventojais, kuriuos graikai vadino '''mysais''' (Μυσοί ''Mysoi''). Tiesa, [[Homeras]] tik labai menkai mini šį regioną, ir nepateikia jokių detalesnių duomenų ar vietovardžių. [[Herodotas]] pasakoja, kad mysai buvo giminingi lydams ir karams. Jis taip pat mini dar prieš Trojos karą vykusias jų migracijas į Balkanų pusiasalį, kur jie nukariavo [[Trakija|Trakiją]].<ref>Herodotus. "I, 171". Histories</ref>
II-I tūkst. pr. m. e. sandūroje visą regioną nusiaubė atsikėlėliai iš šiaurės Balkanų - [[frygai]]. Dėl to vėlesniais laikais Mysija kartais dar buvo vadinama '''Mažąja Frygija''' (μικρᾶ Φρυγία ''Mikra Frygia''), arba '''Helesponto Frygija''' (Ἑλλησποντιακὴ Φρυγία ''Hellespontiake Frygia''). Frygų dominuojama Frygija pietryčiuose, tuo tarpu, buvo vadinama Didžiąja.
Senovės graikų šaltiniai mini vietos gyventojus, kurie kalbėjo savita kalba. Ją [[Strabonas]] laiko lydų ir frygų kalbų mišiniu<ref>Strabo. "I, 171". Geography</ref>. Vienintelis įrašas šia kalba yra datuojamas tarp V ir III a. pr. m. e. ir turi tik tris žodžius. Kalba yra indoeuropietiška, tačiau tikslesnis klasifikavimas neįmanomas dėl žinomų žodžių trūkumo.<ref>[https://epigraphy.packhum.org/text/272813 Epigraphical database: Native 'Mysian' inscription". Packard Humanities Institute.]</ref>
Prie Helesponto pakrančių vėlesniais laikais įsikūrė [[graikų kolonijos]], tarp kurių svarbiausios buvo [[Kyzikas]], [[Parionas]], [[Lampsakas]] ir [[Abidas]].<ref>Hasluck, Frederick William (1911). "Mysia". In Chisholm, Hugh (ed.). Encyclopædia Britannica. 19 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 115–116.</ref>
=== Persijos, graikų ir Romos imperijų laikotarpiai ===
eilutė 41 ⟶ 45:
[[334 m. pr. m. e.]] [[Aleksandras Makedonietis]] užkariavo Mysiją savo didžiojo žygio metu, prijungdamas prie savo imperijos. Po jo mirties Mysija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio [[301 m. pr. m. e.]] - [[Lisimachas|Lisimachui]]. Ilgainiui ji buvo absorbuota į [[Pergamo karalystė|Pergamo karalystę]].
[[133 m. pr. m. e.]] [[Romos imperija]]i įgijus Pergamo karalystę, Mysija kartu su kitomis sritimis buvo paversta [[Azija (Romos provincija)|Azijos provincija]], o vėliau suformuota [[Helesponto provincija]]. Iki to laiko vietos gyventojai mysai buvo galutinai helenizuoti.
==Išnašos==
{{reflist}}
{{Mažosios Azijos istoriniai regionai}}
[[Kategorija:Mažosios Azijos istoriniai regionai]]
| |||