Lietuvos dizainas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Ikindustrinis laikotarpis. Baltų kultūra ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Kavinukas. Sukurtas Gustav Jacob Hahn (1756-1824) Vilniuje |
→Ikindustrinis laikotarpis. Baltų kultūra ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Stiprų postūmį Lietuvos amatų ir prabangos daiktų gamybai turėjo Bona Sforca, nemažai laiko praleidusi Lietuvoje. Kartu su atvyko ir italų meistrai. |
||
Eilutė 10:
Pirmasis Vilniuje - auksakalių cechas įsikūrė jau 1495 m.<ref>{{cite web|title=XVI–XVIII a. Vilniaus amatininkų cechai ir jų altoriai|url=http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2004~1367158257067/DS.002.0.01.ARTIC|website=etalpykla.lituanistikadb.lt|author=Auksė Kaladžinskaitė-Vičkienė|accessdate=13 May 2018|page=1|format=PDF}}</ref> XVI a. 4 dešimtmetyje Vilniuje klestėjo auksakalystė.<ref>[https://www.vle.lt/Straipsnis/renesansas-Lietuvos-daileje-118072 renesansas Lietuvos dailėje]</ref>
XVII–XVIII a. Vilniaus jėzuitų noviciatas garsėjo amatų (auksakalių, stalių, dailidžių) dirbtuvėmis. 1737 m. gaisrui nusiaubus Vilniaus bažnyčių interjerus, jėzuitų stalių dirbtuvės gamino suolus, zakristijų spintas, komodas, klausyklas, klauptus.<ref>{{cite web|title=Vilniaus buvęs Jėzuitų noviciatas ir Šv. Ignoto bažnyčia|url=http://vienuolynai.mch.mii.lt/V47-54/Vilnnoviciat.htm|website=vienuolynai.mch.mii.lt|accessdate=13 May 2018}}</ref>
Lietuvoje buvo audžiamos [[Kontušo juosta|Slucko juostos]], gobelenai, veikė stiklo liejyklos. Vienuolynuose buvo steigiamos apeiginių religinių rūbų siuvinėjimo dirbtuvės. XVII a. Vilniaus amatininkai (''horologifex'') kurdavo ir laikrodžius ([[Jakobas Gierkė]]<ref>{{cite web|title=Vilnietis Jokūbas Gierkė († 1666) – garsiausias LDK laikrodininkas|url=http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/vilnietis-jokubas-gierke-1666-garsiausias-ldk-laikrodininkas/478|website=m.ldkistorija.lt|accessdate=22 May 2018|archive-date=2018-05-23|archive-url=https://web.archive.org/web/20180523100806/http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/vilnietis-jokubas-gierke-1666-garsiausias-ldk-laikrodininkas/478|dead-url=yes}}</ref>, Johannes (Hans) Klassen<ref>{{cite web|title=Valdovų rūmams išeivis padovanojo įspūdingą XVII amžiaus muziejinę vertybę|url=https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2019/01/03/news/valdovu-rumams-iseivis-padovanojo-ispudinga-xvii-amziaus-muziejine-vertybe-8748043/#foto=8748046|website=www.lrytas.lt|accessdate=3 January 2018}}</ref>, Johan Scheirer, Jokūbas Čekas, Aleksandras Helmanas, Konradas Grisas, Theodor Tarasovig<ref>{{cite web|title=Stalinis laikrodis „Theodor Tarasovig”|url=https://artsandculture.google.com/asset/aQFeASkmhgq2Bg|website=artsandculture.google.com|accessdate=27 April 2020}}</ref>), Žygimanto Augusto dvare Vilniuje dirbo laikrodininkai.<ref>{{cite web|title=Stalinis laikrodis|url=http://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/stalinis-laikrodis#.WwijC1OFOL9|website=www.valdovurumai.lt|accessdate=25 May 2018}}</ref> 1779 m. susikūrė atskiras laikrodininkų cechas. 1795 m. Vilniuje veikė 38 įvairių amatų cechai. [[Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai|Lietuvos valdovų]], o vėliau magnatų – [[Radvilos|Radvilų]], [[Goštautai|Goštautų]], [[Sapiegos|Sapiegų]] rūmai buvo pagrindiniai prabangos ir dailiųjų daiktų užsakovai. Stiprų postūmį Lietuvos amatų ir prabangos daiktų gamybai turėjo Bona Sforca, nemažai laiko praleidusi Lietuvoje. Kartu su atvyko ir italų meistrai. Vilniaus kalyklos meistras Pietro Platina kūrė [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] laikų monetas Vilniuje.
[[Antanas Tyzenhauzas]] buvo pirmasis Lietuvoje [[Manufaktūra|manufaktūrų]] kūrėjas.<ref>{{cite web|title=Reformatorius A. Tyzenhauzas – jo manufaktūros ir miestai|url=http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/reformatorius-a-tyzenhauzas-jo-manufakturos-ir-miestai/1551|website=m.ldkistorija.lt|author=Marija Drėmaitė|accessdate=13 May 2018|archive-date=2017-12-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20171212171514/http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/reformatorius-a-tyzenhauzas-jo-manufakturos-ir-miestai/1551|dead-url=yes}}</ref> Jo 1768 m. Gardine įsteigtai karališkajai šilko audinių manufaktūrai ornamentus kūrė prancūzai iš Liono.
| |||