|
== Garsų sistema ==
Pagrindinis straipsnis: [[{{pagr|Prancūzų kalbos fonetika ir rašyba]]}}
Prancūzų kalbos tarimas vadovaujasi aiškiomis taisyklėmis, tačiau rašyba remiasi istoriniu (o ne fonetiniu) principu. Tarimo taisyklės kinta priklausomai nuo tarmės, tačiau literatūrinės kalbos tarties principai yra tokie:
* liaisonjungimas (jungimas)''liaison'': žodžio gale esantis priebalsis, paprastai s, x, z, t, d, n ir m, dažniausiai netariamas (tačiau žodžio pabaigoje esantys 'c', 'r', 'f', ir 'l' paprastai yra tariami). Kai kitas žodis prasideda balsiu, netariamas priebalsis yra tariamas, kad sudarytų jungtį tarp dviejų žodžių. Kai kuriais atvejais jungimas yra privalomas, pvz., ''s'' žodžių junginiuose ''les amants'' ar ''vous avez''; kai kurie yra neprivalomi arba kinta priklausomai nuo tarmės ar registro, pvz., pirmoji ''s'' junginiuose ''deux cents euros'' ar ''euros irlandais''; kai kuriais atvejais jungtis nedaroma, pvz., ''s'' junginyje ''beaucoup d'hommes aiment''. Jei žodžio gale esantis priebalsis sudvigubinamas ir prirašoma netariama raidė ''e'' (pvz., ''Parisien'' → ''Parisienne''), tas priebalsis visada aiškiai ištariamas.
* elision (balsių iškritimas (''elision''): kai po vienskiemenio žodžio (pvz., ''je'' arba ''que'') eina žodis, prasidedantis balsiu, tas žodis netenka savo galinio balsio, kuris pakeičiamas apostrofu ('). Pvz., vietoje ''je ai'' rašoma ir tariama ''j'ai''.
* [[nosiniai balsiai]] – po balsių einantys „n“ ir „m“ netariami, o padaro prieš juos einantį balsį nosiniu. Ši taisyklė negalioja, kai n arba m sudvigubinami arba iškart po jų eina kitas balsis.
* digrafai: balsiams ir dvibalsiams žymėti rašte naudojamos dviejų ir daugiau raidžių kombinacijos.
|
