Paryžiaus Šv. Genovaitės biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pradžią bibliotekai davė knygų rinkinys [[VI a.]] įkurtoje Šv. Genovaitės abatijoje, viename iš labiausiai žinomų vienuolynų Paryžiuje. Daiktiniu įrodymu, patvirtinančiu šios vienuolyno bibliotekos egzistavimą, yra jos [[XII a.]] [[ekslibrisas]], pažymėtas rankraštyje, dabar saugomame [[Suasonas|Suasono]] mieste. [[XIII a.]] sudarytas knygų katalogas aprėpė 226 tomus, jame liko neįtraukti liturginiai veikalai. [[XVIII a.]] biblioteka buvo viena iš nedaugelių, kuri tapo prieinama plačiajai visuomenei. [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Didžiosios prancūzų revoliucijos]] metu vienuolynas buvo uždarytas, [[1790]] m. biblioteka nacionalizuota ir pavadinta ''Panteono'' vardu (šie pasikeitimai išsilaikė iki pat [[Burbonų valdymo atstatymas|Burbonų valdymo atstatymo]]). Jos rinkiniai tuo metu pasipildė 20 000 tomų, tai buvo įvariųįvairių uždarytų vienuolynų konfiskuotos knygų kolekcijos ir [[Napoleonas|Napoleono]] karų grobiai iš užsienio. [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliaus]] [[Karolis X|Karolio X]] įsaku nuo [[1828]] m. biblioteka pradėjo gauti naujai išleistų medicinos, teisės, filosofijos ir teologijos knygų privalomus egzempliorius; jos rinkiniai vėl tapo prieinami studentams ir eiliniams piliečiams. Nuo [[1851]] m. įsikūrė dabartiniame pastate, kuris paskelbtas istorinio paveldo objektu.