Bizantijos menas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
S pataisymai |
||
Eilutė 23:
[[Vaizdas:Inside the Church of Hagia Sophia.jpg|thumb|right|220px| Sofijos soboro vidaus erdvė]]
[[Vaizdas:Hagia-Sophia-Laengsschnitt.jpg|thumb|right|220px| Sofijos soboro išilginis pjūvis]]
Neabejotinai reikšmingiausiu bizantiniu statiniu Konstantinopolyje (dabartinis [[Stambulas]]) yra [[Sofijos soboras]]. Ši bažnyčia buvo užsakyta dar imperatoriaus Konstantino, tačiau sugriauta 532 m. maištų metu. Numalšinęs riaušininkus Justinianas užsakė iš naujo perstatyti bažnyčią. Savo didybe Sofijos soboras turėjo demonstruoti ir paties imperatoriaus galią. Pastatyta vos per 5 metus bažnyčia taip pagarsėjo, kad istorijoje buvo išsaugoti jos architektų vardai: geometras Amfemijus iš Tralo, statikos ir kinetikos specialistas, ir fizikas Izidorius iš Mileto, parašęs traktatą apie skliautų statybą. Soboro kupolas sugriuvo 558 m. žemės drebėjimo metu ir buvo perstatytas aukštesniu. Konstantinopolį užėmus turkams soboras buvo paverstas [[mečetė|mečete]], prie jo pristatyti 4 [[minaretas|minaretai]], papildomi [[kontraforsas|kontraforsai]] ir įterpta
[[Sofijos soboras]] yra išilginės ašies kompozicijos pagal ankstyvųjų bazilikų pavyzdį, tačiau jo plane viską užgožia didžiulė stačiakampiška centrinė nava su kupolu virš jos. Soboro kupolo statybų naujoviškumas pasireiškė tuo, kad pirmą kartą monumentalioje skalėje [[kupolas]] buvo pastatytas ant erdvinius trikampius primenančių atramų − burių. Tai tapo pavyzdžiu Bizantijos bažnyčių statyboms ir vėliau perimta Vakarų Europos architektūroje. Justiniano istorikas [[Prokopijus Cezarietis]] taip
Išdėstant sieninę tapybą ir mozaikas šventųjų temomis, Bizantijoje griežtai laikytasi tam tikrų taisyklių. Žmonės vaizduoti be reikšmingesnio emocinio vaizdavimo, pailgintų figūrų, plokšti ir lyg bekūniai. Iškilmingą atmosferą kūrė apytamsiai skliautai. Būdingos spalvos − violetinė, juoda, auksinė. Išorinę sienų dalį pagyvindavo siauros šiek tiek išsikišusios iš sienos vertikalios mentės. Viršutinėje dalyje jos pereina į arkas. Po arkomis − [[niša|nišinės]] struktūros. Tokios rūšies pagražinimų viduramžiais randama ir Vakarų Europoje. Bizantiškųjų kolonų [[kapitelis|kapiteliai]] buvo su į viršų platėjančiomis trikampėmis sienelėmis, žemesniame reljefe papuošti augaliniais motyvais ir gyvūnų atvaizdais. Virš kapitelio paprastai buvo dar vienas į viršų platėjantis akmeninis blokas.
|