Bizantijos menas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Neabejotinai reikšmingiausiu bizantiniu statiniu Konstantinopolyje (dabartinis [[Stambulas]]) yra [[Sofijos soboras]]. Ši bažnyčia buvo užsakyta dar imperatoriaus Konstantino, tačiau sugriauta 532 m. maištų metu. Numalšinęs riaušininkus Justinianas užsakė iš naujo perstatyti bažnyčią. Savo didybe Sofijos soboras turėjo demonstruoti ir paties imperatoriaus galią. Pastatyta vos per 5 metus bažnyčia taip pagarsėjo, kad istorijoje buvo išsaugoti jos architektų vardai: geometras Amfemijus iš Tralo, statikos ir kinetikos specialistas, ir fizikas Izidorius iš Mileto, parašęs traktatą apie skliautų statybą. Soboro kupolas sugriuvo 558 m. žemės drebėjimo metu ir buvo perstatytas aukštesniu. Konstantinopolį užėmus turkams soboras buvo paverstas [[mečetė|mečete]], prie jo pristatyti 4 [[minaretas|minaretai]], papildomi [[kontraforsas|kontraforsai]] ir įterpta įvariųįvairių [[Islamo menas|islamo meno]] motyvų.

[[Sofijos soboras]] yra išilginės ašies kompozicijos pagal ankstyvųjų bazilikų pavyzdį, tačiau jo plane viską užgožia didžiulė stačiakampiška centrinė nava su kupolu virš jos. Soboro kupolo statybų naujoviškumas pasireiškė tuo, kad pirmą kartą monumentalioje skalėje [[kupolas]] buvo pastatytas ant erdvinius trikampius primenančių atramų − burių. Tai tapo pavyzdžiu Bizantijos bažnyčių statyboms ir vėliau perimta Vakarų Europos architektūroje. Justiniano istorikas [[Prokopijus Cezarietis]] taip apibudinoapibūdino bažnyčios vidaus dizainą: ''„Kiekvienas, įėjęs į bažnyčią pasimelsti, iš karto supranta, kad tai ne žmogaus galios ir sugebėjimų, o Dievo įsikišimo dėka šis statinys yra toks puikus. Todėl jo dvasia tampa pakilusi Dievo link ir apimta jausmo, kad Dievas yra netoli“.'' Soboro architektūriniai elementai suderinti taip, kad sudarytų lengvumo, o kartu su puošniomis mozaikomis − nerealaus, dvasinėje erdvėje egzistuojančio statinio įspūdį.