Thyssen-Bornemisza muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

1947 m. mirus Heirich kolekcija liko padalinta tarp 4 jo vaikų. Tolimesnį kolekcionavimą tesė sūnus [[baronas]] Hans Heinrich Thyssen-Bornemisza (1921–2002), kuris supirkinėjo paveikslus iš kitų tėvo vaikų. Meno kūrinių kolekcija tapo tokia didelė, kad, nepaisant praplėtimų, galerijoje prie Villa Favorita tilpo tik dalis kolekcijos. Daug meno kūrinių buvo nuolat keliaujančioje [[paroda|parodoje]] po pasaulio muziejus. Galvodamas apie kolekcijos ateitį Hans Heinrich nutarė ją įkurdinti dideliame muziejuje. Taip prasidėjo ryšiai su įvariaisįvairiais fondais ir šalių vyriausybėmis. Galiausiai buvo pasirinktas Ispanijos pasiūlymas. Prie to prisidėjo baronienė Carmen Cervera Thyssen-Bornemisza, kuri buvo ispanė. 1988 m. buvo pasirašyta nuomos sutartis dėl svarbiausių kolekcijos paveikslų laikino eksponavimo Ispanijoje. Ispanijos [[vyriausybė]] kolekcijai eksponuoti suteikė apie 1806 m. pastatytus Villahermosa rūmus Madride, prieš pat Ispanijos nacionalinį [[Prado muziejus|Prado muziejų]]. Ispanijos vyriausybės ir barono Hans Heinrich sutarimu buvo įsteigtas Thyssen-Bornemisza kolekcijos fondas, kuris rūpinosi rūmų atnaujinimu ir kolekcijos valdymu. 1992 m. spalio 8 d. muziejus atidarytas oficialiai. Ceremonijoje dalyvavo [[Ispanijos karalius]] [[Chuanas Karlosas I]] ir karalienė Sofija. 1993 m. Ispanijos [[parlamentas]] pritarė 775 paveikslų pirkimui iš barono Hans Heinrich ir perdavimui Muziejaus fondui. Bendra sumokėta suma siekė 338 mln. [[USD|JAV dolerių]] su sąlyga, kad paveikslai bus prieinami viešai publikai ir niekuomet nebus parduoti. Rinkos vertintojų nuomone kolekcija iš tikro tuo metu galėjo būti verta tarp 1 − 1,5 mlrd. [[USD|JAV dolerių]].