Tradicija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ne tik tautos, genties ir pan. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
Svarbi tradicijų dalis yra [[ritualas|ritualiniai]], [[moralė|doroviniai]] papročiai. Papročiai susiklostė ir per ilgą laiką nusistovėjo iš gerbiamų [[elgesys|poelgių]].<ref name="VLE1">[https://www.vle.lt/straipsnis/paprociai/ ''Papročiai'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-12-05.</ref> Pirmykštėje visuomenėje papročiai buvo universalūs ir pakankamas individų elgesio normavimo būdas, nes [[bendruomenė]]s solidarumą lėmė materialinės kovos už būvį sąlygos. Pagal papročius buvo tvarkomos visos gyvenimo sritys, o [[moralės norma|moralės normos]] nesiskyrė nuo papročių visumos.
Kalendoriniai papročiai yra vieni ankstyviausių žmonijos dvasinės kultūros kūrinių. Jie atsirado pirmiausiai verčiantis [[medžioklė|medžiokle]] ir maisto rankiojimu, vėliau – [[žemdirbystė|žemdirbyste]] ir [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]]. Liaudies tradicijos bei papročiai per tūkstančius metų suvaidino nemažą vaidmenį socialinių
Beveik visa liaudies žodinė ir meninė kūryba įsitvirtino papročiuose ir [[apeigos]]e, kurios mažai pakeistos, buvo perduodamos iš kartos į kartą. Nors kalendorinių [[šventė|švenčių]] šventimas dėl socialinių, ekonominių, psichologinių priežasčių vis labiau praranda „prigimtinę“ paskirtį, tačiau daugelis jos funkcijų tebėra veiksmingos.
| |||