Tradicija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Šaltiniai|neturi_nuo=2006 m. gruodžio|nuo=2015 m. rugpjūčio}}
'''Tradicija''' ({{lot|traditio}} – perdavimas, pasakojimas) – [[Istorija|istoriškai]] susidarančių ir įsitvirtinančių [[Kultūra|kultūros]] formų – [[paprotys|papročių]], [[vaizdinys|vaizdinių]], [[simbolis|simbolių]], [[idėja|idėjų]] – perdavimas iš kartos į kartą, lemiantis tautos [[kultūra|kultūros]] išlikimą. Svarbi tradicijų dalis yra papročiai. Dažnai vartojama žodžių samplaika – „papročiai ir tradicijos“. Ritualiniai, doroviniai papročiai ir kt. Papročiai susiklostė ir per ilgą laiką nusistovėjo iš gerbiamų, toleruojamų poelgių, įpročių, apeigų.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/tradicija/ ''Tradicija'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.</ref><ref name="VLE1">[https://www.vle.lt/straipsnis/paprociai/ ''papročiai'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.</ref>
Kalendoriniai papročiai yra vieni ankstyviausių žmonijos dvasinės kultūros kūrinių. Jie atsirado pirmiausiai verčiantis [[medžioklė|medžiokle]] ir maisto rankiojimu, vėliau – [[žemdirbystė|žemdirbyste]] ir [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]]. Liaudies tradicijos bei papročiai per tūkstančius metų suvaidino nemažą vaidmenį socialinių formų, žmonių dvasinės kultūros raidoje. Pagal tai galima rekonstruoti žmonių sąmonės vystymąsi.
eilutė 9 ⟶ 8:
Tradicijos supažindina žmones su [[tauta|tautos]] [[istorija]], kultūros vertybėmis, padeda pažinti savo tautos kultūros paveldą ir gyvąją tradiciją, formuotis tautinei savimonei, etniniam kultūros ugdymui.
== Išnašos ==
{{išn}}
[[Kategorija:Tradicijos| ]]
| |||